Aikštės skenavimas
21Sau

Aikštės skenavimo reikšmė

Arsene‘as Wengeras sakė – aukščiausio lygio futbolininkų galva prilygsta „skenuojamam radarui“, o jauname amžiuje reikia kuo daugiau dirbti ties bendru aikštėje vykstančių aplinkybių suvokimu ir sprendimų priėmimu.

Arsene‘as Wengeras

Paryžiuje vykusios konferencijos metu legendinis Arsenal FC strategas sakė: „Futbolo problema tame, kad dažnai mokinama žaisti futbolą atvirkštiniu keliu: iš pradžių veiksmo atlikimas, tuomet sprendimo priėmimas, o pačioje pabaigoje veiksmo ir aplinkos suvokimas“.

„Aš praradau daugybę talentingų futbolininkų, kadangi jie rungtynių metu koncentravosi tik į kamuolį ir nematė kas vyksta aplinkui. Didieji futbolininkai dėmesį nukreipia nuo kamuolio, jų galva panaši į skenavimo sistemą“, – tęsė kalbą treneris.

Po to, kai žaidėjų galvoje įsitvirtina neteisinga sprendimų atlikimo, priėmimo ir suvokimo seka, treneriams be galo sunku tai pakeisti. Neįtikėtina, tačiau neįprastai svarbu nepakenkti jaunų žaidėjų suvokimo procesui, kadangi 5 – 12 metų amžiuje jie mokosi išpildymo technikos.  Būnant žaidėju, kiekvieną kartą prieš priimant kamuolį privaloma analizuoti, skenuoti aplinką, tuomet priimti sprendimą ir tik tada jį išpildyti. Žaidimo suvokimas turi tame didžiulę įtaką.

Arsene‘as Wengeras dirbo su Norvegijos universitetu siekdamas nustatyti kaip galima pagerinti situacijos suvokimą treniruočių ir rungtynių metu. Specialistas padarė išvadą, kad žaidėjo tikslas yra gauti kaip įmanoma daugiau informacijos prieš kamuolio priėmimą ir pavadino tai „skenavimu“. Jis analizavo žaidėjų veiksmus 10 sekundžių iki kamuolio priėmimo, kiek kartų žaidėjas gauna informaciją ir kokia tos informacijos kokybė. Didžiąja dalimi viskas priklauso nuo žaidėjų pozicijos aikštėje.

Ne ką mažiau svarbu analizuoti suvokimo ir sprendimų priėmimo kokybę. Trenerio tikslas – kad žaidėjai žinotų, kuris variantas tuo momentu yra geriausias ir kas kartą priimtų optimalius sprendimus. Žaidėjas privalo įvertinti situaciją ir nuspręsti. Kai nusprendžia, privalo priimti geriausią įmanomą sprendimą. Tai reiškia, kad žaidėjas turi rasti kompromisą tarp rizikos prarasti ir sėkmingai pervesti kamuolį.


Įdomu tai, kad aukščiausio lygio futbolininkai prieš priimdami kamuolį aikštę skenuoja 6-8 kartus, tuo tarpu paprasti futbolininkai  – 3-4 kartus. Tai didžiulis skirtumas siekiant efektyvaus žaidimo.

SKENAVIMAS

Mokslinį darbą, apie kurį kalbėjo Arsenie‘as Wengeras, atliko sporto mokslų daktaras Geir Jordet. Jordet laikomas pasauliniu autoritetu vizualinio aikštės skenavimo srityje, bei apsigynė magistrinį darbą ir daktaro disertaciją apie vizualinio suvokimo reikšmę, situacijos suvokimą ir numatymą aukščiausio lygio rungtynėse.

Geir Jordet

Tyrimo metu daktaras atrinko 250 žaidėjų ir analizavo jų veiksmus prieš kamuolio priėmimą. Stivenas Gerardas parodė puikius rezultatus per sekundę atlikdamas 0,61 aikštės skenavimus (apsižvalgymus),  Frankas Lampardas pasirodė dar geriau – atliko 0,62 aikštės skenavimus per sekundę, tačiau išvis neįtikėtiną rezultatą pademonstravo futbolo genijus XAVI (Chavjeras Ernandesas Kreusas) – 0,83 skenavimai per sekundę.

Savo knygoje „Kraštas“ (Edge by Ben Lyttleton) knygos autorius aiškina, kad Geir Jordet padalino 118 saugus ir puolėjus į tris grupes pagal žemą, vidutinį ir aukštą analizės įgūdžių lygį. Buvo nustatyta, kad perdavimo praeinamumas aukštos analizės įgūdžių grupėje buvo 81%, tuo tarpu žemo analizės įgūdžių lygio grupėje – 64%. Kitame tyrime, kuriame buvo analizuojami 55 žaidėjai buvo nustatyta, kad aukštos analizės įgūdžių grupėje atliekama net 75% tikslių perdavimų į priekį, lyginant su 41% žemo analizės įgūdžių lygio grupėje.

Tuomet sporto mokslų daktaras parodė vaizdo įrašą, kurį pavadino puikių analitinių sugebėjimų pavyzdžiu.

Puikus analitinių sugebėjimų pavyzdys

Kaip lavinti šį įgūdį?

Geir Jordet susitikęs su Franku Lampardu paklausė jo, kodėl jis toks geras aikštės skenavime. Saugas kiek susimastęs atsakė: „Manau, kad aš gimiau su šiuo įgūdžiu“. Toks atsakymas sporto mokslų daktaro neįtikino ir jis paklausė West Ham United akademijos vadovo Tony Carr apie šį neeilinį Lampardo įgūdį.

„Pirmose rungtynėse, kuriose Frankas žaidė už West Ham United, jo tėtis sėdėjo tribūnuose ir visą laiką šaukė jam“, – aiškino Tony Carr. „Jis kiekvieną kartą kartojo tą patį: Paveiksliukai! Paveiksliukai! Jis tiesiog norėjo, kad prieš priimant kamuolį pas Franką galvoje būtų paveiksliukas“. Tuomet Geir Jordet paskambino buvusiam West Ham United asistentui Frankui Lampardui vyresniajam siekdamas sužinoti daugiau apie tą istoriją. „Aš nežinojau, kad tai vadinama skenavimu, tačiau žinojau, kad tai be galo svarbu iš savo asmeninės karjeros (jis 551 kartą rungtyniavo už West Ham United ir 2 kartus už Angliją). Štai kodėl aš patarinėdavau Frankui „sukinėti galvą“. Prisimindamas tai suprantu, kad turėjau labai erzinti Franką, tačiau buvau įsitikinęs, kad tai neįtikėtinai svarbu“, – istoriją baigė Frankas Lampardas vyresnysis.

Frankas Lampardas

Visi aukščiausio lygio žaidėjai šį įgūdį atlieka automatizuotai. Jiems atrodo natūralu, nes šis įgūdis yra treniruojamas nuo mažens. Tai labai svarbu, kadangi kuo aukštesnis futbolo lygis, tuo jis greitesnis, tuo mažiau laiko lieka mąstymui. Prieš priimdamas kamuolį žaidėjas turi surinkti kuo daugiau informacijos, kad galėtų greitai priimti geriausią sprendimą.

Dalintis:

Komentuoti