Kiekvienas žaidėjas per savo karjerą nuo mažens iki profesionalumo visada perima nors dalelę gerų ir blogų savybių iš kiekvieno trenerio su kuriuo dirbo, todėl kiekvieno trenerio užduotis yra stengtis, kad žaidėjai iš jo išmoktų kuo daugiau teigiamų nei neigiamų dalykų.

Baigęs magistrantūros studijas išvykau į Londoną ir ten, susiklosčius sėkmingai situacijai, pradėjau dirbti sekmadienio lygos vaikų futbolo mokykloje vartininkų treneriu. Vienintelis dalykas, apie kurį tada galvojau – tai pratimai. Stengiausi sugalvoti kuo įvairesnių ir sudėtingesnių pratimų žaidėjams, naudoti kuo daugiau stovelių ir kito inventoriaus. Vaikams, žinoma, tai patiko, bet man vis nedavė ramybės tai, kad pratimai man nepadeda susikurti rengimo filosofijos, nes stengdamasis atlikti kuo didesnę pratimų įvairovę nesusikoncentruodavau ties technikos ar taktikos veiksmų mokymu, o pagrindinė koncentracija buvo tikslus ir geras pratimo atlikimas. Po 5 mėnesių darbo man pasisekė dar labiau – gavau šansą dirbti profesionalaus futbolo klubo Brentford FC akademijoje vartininkų rengimo treneriu. Tada prasidėjo tikras darbas. Susipažinau su aukšto lygio treneriais ir skautais, dirbusiais tokiuose klubuose kaip Watford, Tottenaham ir net Arsenal. Nuo tada pasikeitė ir mano treniravimo stilius. Pagrindinis klausimas, kurį spręsdavome kiekviename susirinkime būdavo kaip pakelti treniruotės efektyvumą. Ir niekada nei vienas treneris nekalbėjo apie pratimus, kadangi treniruotės esmė ne pratimuose, o trenerio darbe, jo asmenybėje ir jo darbo stiliuje. Mano nuomone, pratimai nepadaro treniruotės efektingos. Ją efektingą padaro treneris, jo veiksmai treniruotės metu bei žaidėjai. Todėl šiame straipsnyje pateiksiu kaip, mano nuomone, pravesti efektingą ir efektyvią treniruotę.

Treniruotės privalo būti pagrįstos žaidybinio tipo pratimais

Vis augantis tyrimų skaičius parodo, jog svarbiausias šiuolaikinio futbolo elementas yra greitis. Žaidėjai nubėga vis daugiau, jų bėgimo greitis vis kyla, kamuolys perdavinėjimas vis greičiau, ir sprendimai privalo būti priimami vis staigiau (Dean,2011).
Neseniai atliktas tyrimas,(Ford,2010) tiriantis Anglijos futbolo akademijas, parodė, jog tik 35% atliekamų pratimų Anglijos futbolo akademijose yra žaidybinio stiliaus ir yra manoma, kad būtent šio stiliaus pratimų trūksta, norint pakelti treniruočių efektyvumą. Dauguma akademijų vis dar renkasi taip vadinamas „kosmetines“ treniruotes, kur žaidėjams yra nurodyta kur bėgti, kuria kryptimi pasuoti kamuolį, kada atsidengti, kada perduoti, o kada varyti kamuolį. Tai neskatina žaidėjų sprendimo priėmimo, o tiesiog ugdo robotus, kurie atlieka mintinai išmoktus veiksmus. Aš visada sakiau, kad lengviau yra atmintinai išmoti eilėraštį nei išspręsti matematikos uždavinį. Visada reikia galvoti kas labiau pravers praktikoje.
Williams ir Hogdes (2005) teigia, kad „Atsižvelgiant į tai jog žaidėjai yra pasiekę būtiną techninio meistriškumo išsivystymo lygį bei yra tam tikrame psichinio vystimosi etape plačiai skelbiama rašytiniuose šaltiniuose. Nepastovios bei kintančios treniruotės privalo pakeisti pastovius treniruočių metodus“
Žaidybinio tipo treniruotės skatina žaidėjus priimti savo sprendimus, surasti išeitį iš susidariusios problemos bei verčia juos dažniau klysti bei mokytis iš padarytų klaidų. Šio tipo treniruotės suteikia papildomos motyvacijos žaidėjams, nes nuolat vyksta varžymasis tarpusavyje, jos yra realistiškos bei labiau, nei kitokio pobūdžio pratimai, artimos žaidybinei praktikai.

Ar būtina pratimų įvairovė?

Nuo pat mano, kaip trenerio karjeros pradžios vienas iš ilgiausiai man ramybės nedavusių klausimų buvo, ar būtina pratimų įvairovė? Tie patys ar kartotini pratimai dažnai tampa nuobodūs, žaidėjai juos išmoksta ir tada lengvai, be jokio iššūkio juos atlieka. Žaidėjai praranda motyvaciją, todėl krenta treniruotės efektyvumas. Nuolat keičiant pratimus, kaip jau minėjau įvadiniame skyriuje, vaikai kartais net nespėja pilnai išmokti pratimo tikslo,o jau pereinama prie kito pratimo. Ypač jauname amžiuje 8-12 metų vaikai greitai viską išmoksta, bet dar greičiau viską pamiršta, todėl būtina kartoti daug mokomų technikos bei taktikos veiksmų. Taigi kaip surasti aukso viduriuką? Manau atsakymas yra gana paprastas – svarbu ne ką darai, bet kaip tai atlieki. Kiekvienas skaitytojas turbūt sutiktų su manimi, kad penkiems kūrybingiems treneriams davus tą pačią žaidėjų grupę ir paprašius žaisti paprasta kvadratą (4v2), jie visi jį pravestų skirtingai. Kiekvienas sugalvotų skirtingų užduočių žaidimo metu, kaip pasunkinti žaidimą ar kaip pakelti žaidimo ritmą ir pan.
Buvęs garsus žaidėjas Kenny Swain, dabar dirbantis trenerio asistentu Liverpool FC futbolo klube, taip pasisakė apie savo darbo patirtį su J. Mourinho; „ Per visą laiką praleistą kartu jis niekada neatliko to paties pratimo antrą kartą. Žinoma, mes privalome kartoti temas, uždavinius bei tikslus. Kai kasdien žaidi pozicinį žaidimą treneris automatiškai kartoja save, tačiau jis kasdien tai atlikdavo su skirtingu prieskoniu, pabrėždamas vis skirtingą tikslą. Jis stengdavosi kiekvieną treniruotę pravesti vis įvairiau.“
Manau kiekvienas treneris neturėtų bijoti kartoti pratimus, bet kiekvieną kartą jis privalėtų iškelti naujus ir skirtingus tikslus, karts nuo karto sunkindamas pratimus, keldamas juos vis į aukštesnį lygį. Treniruotė nebus efektinga jei kasdien kaitaliosime pratimus, arba jei vis kartosime tą patį, bet jei būsim kūrybingi ir kiekvieną kartą vis pridėsim skirtingo prieskonio treniruotei, ji visada bus efektyvi ir efektinga.

Konkurencija, lygiai, pasekmių žinojimas – pratimo pagrindai

Vienas iš svarbiausių efektyvios treniruotės elementų yra aukšta žaidėjų motyvacija. Motyvacija yra ne tik sėkmingos treniruotės, bet ir sėkmingo pasirodymo rungtynių metu pagrindas. Tai kaip treneris gali pakelti žaidėjų motyvacija treniruočių metu?
Konkurencija, varžymasis tarpusavyje. Dauguma treniruočių sukelia konkurencijos lygį tik gale, žaidžiant futbolą. Mano manymų, konkurencija privalo egzistuoti visos treniruotės metu, pradedant nuo apšilimo ir baigiant futbolo žaidimu. Treneriai privalo nuolat stengtis sukurti konkuruojančią aplinką, tada ir treniruotė bus efektyvi, nes kiekvienas žaidėjas nori būti geresnis už kitą. Galimi įvairūs variantai, varžomasi grupėse, vienas prieš vieną, kaip individualūs žaidėjai ar komandomis ir pan.
Lygiai – vienas iš efektyviausių, ypač dirbant su vaikais, bei lengviausiai pritaikomų motyvacijos sukėlimo metodų. Pratimą treneris gali suskirstyti į kelis lygius ir tik tobulai atlikus vieną lygį žaidėjai žengia į sekantį. Vaikam tai prideda daug motyvacijos. Taip pat galima suskirstyti į grupes, tuomet galima leisti grupėm konkuruoti, kuri greičiau pakils į sekanti lygį. Taip pat galima leisti konkuruoti tarpusavyje. Įvairūs variantai priklauso nuo trenerio kūrybingumo.
Kitas labai svarbus efektyvios treniruotės elementas yra pasekmių žinojimas. Treneris visada privalo pabrėžti žaidėjam, kad už sėkmingai ar nesėkmingai atliktą veiksmą bus atitinkamos pasekmės. Tai suteikia prasmingumo atliekamam pratimui. Sportininkai supranta, kad atlikus sėkmingą veiksmą jie bus apdovanoti ir atvirkščiai. Apdovanojimai gali būti įvairūs pvz.: taškai, pagyrimai, lygio pakėlimas ir pan. Už nesėkmingai atliktus veiksmus gali būti atimami taškai, nukeliama į žemesnį lygį ir pan. Labai svarbu, jog atlikus sėkmingą veiksmą treneris pabrėžtų, kas prisidėjo prie sėkmės, o kas prie nesėkmės, bei kodėl taip įvyko (plačiau apie tai žemiau esančiame skyriuje „Kada kalbėti ir ką“).
Visi šie dalykai gali labai greitai ir lengvai sukelti žaidėjų motyvacijos lygį, tačiau treneriai privalo būti atsargūs ir gerai pažinoti savo žaidėjus, nes galimas ir atvirkštinis poveikis. Jei žaidėjas nuolat pralaimi, jis nebesistengs nugalėti, todėl treneris privalo stebėti grupes ir stengtis jog kiekvienas žaidėjas nuolat pajaustų nors truputį sėkmės skonio, neužsistovėtų per ilgai tame pačiame lygyje. Labai svarbu, kad žaidėjai būtų daug daugiau skatinami ir giriami už sėkmingus veiksmus nei baudžiami už nesėkmes. Už sėkmingą veiksmą reiktų pagirti viešai, bet jei žaidėjas veiksmą atliko nesėkmingai (pvz., dėl jo kaltės buvo praleistas įvartis) patartina jam apie pasekmes pasakyti individualiai, kitiem negirdint.
Treniruotės metu treneris privalo stengtis padaryti taip, kad geri žaidėjai dirba su gerais, prastesni su prastesniais, taip silpnesni vaikai turės daugiau šansų būti nugalėtojais, o stipresni vaikai gaus daugiau iššūkių žaisdami prieš savo lygio žaidėjus.

Dėmesio kreipimas į mažiausias smulkmenas

Treneris, planuodamas treniruotę, privalo skirti dėmesio kiekvienai mažytei smulkmenai. Ne vienas treneris kalbėdamas apie vieną geriausių šiuo metu laikomo trenerio J.Mourinho darbo stilių pabrėžė, kad jo dėmesys į smulkiausias detales yra aukščiausio lygio, ir daug kas nėra matęs nieko panašaus dirbant su kitais treneriais. Mano manymu, tai bene svarbiausia efektyvios treniruotės dalis. Planuodamas treniruotę treneris turi apgalvoti mažiausias smulkmenas, tranzicija tarp pratimų turi įvykti per kuo trumpesnį laiko tarpą, bei vienas pratimas privalo turėti tvirtą ryši su kitu pratimu. Planuodamas treniruotę treneris privalo stengtis, kad pratimo atlikimo metu nesusidarytų eilės, nes tai leidžia žaidėjam gauti maksimalų lietimų skaičių. Dar vienas svarbus efektyvios treniruotės elementas yra tai jog į treniruotę privalo būti įtraukti visi žaidimo elementai ir jie nėra atliekami atskirai. Dar kartą pacituosiu žodžius apie J.Mourinho filosofiją : „Futbolo treniruotė privalo būti visapusiška: techninis, taktinis bei fizinis darbas privalo būti įtrauktas į kiekvieną treniruotę ir nei vienas iš jų negali būti atliekamas atskirai“
Treniruotės metu egzistuoja tas pats principas, treneris privalo iš žaidėjų reikalauti aukščiausio lygio pratimo atlikimo. Pratimai privalo nuolatos kelti naujus iššūkius žaidėjams ir neleisti jiems lengvai išsisukti iš situacijos suklydus – taip pas futbolininkus bus ugdomas ir atsakomybės jausmas. Tam pasiekti efektingiausi žaidimai mažuose plotuose todėl, kad žaidėjui suklydus bus prarastas kamuolys, seks smūgis į vartus, bus pelnytas įvartis ir pan.

Skatinti žaidėjus imtis atsakomybės ir priimti savus sprendimus

Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje, idealus žaidėjas yra tas, kuris sugeba priimti aukščiausio lygio sprendimus, juos techniškai išpildyti bei visa tai atlieka žaibišku greičiu.
Todėl labai svarbu, kad treniruočių metu žaidėjai turėtų sprendimo priėmimo laisvę ir būtų nuolat skatinami tai atlikti. Williams ir Hodges (2005) teigia: „ Problemos sprendimo būdas, kuris suteikia žaidėjui nuosavybės bei savarankiškumo jausmą ir skatina atsakomybę, gal neturės įtakos greitam ir trumpalaikiui rezultatui, tačiau smarkiai padidins tikimybę ilgam laikui įsiminti išmoktus veiksmus, bei išsaugoti motyvaciją“.
Vienas visų laikų geriausių Chelsea puolėjų G. Zola štai kaip pasisakė apie sprendimų laisvę : „Treneris privalo skatinti žaidėjus ugdyti savyje kūrybingumą ir vaizduotę. Jei žaidėjas bando kažką naujo ir išradingo, treneris privalo jį už tai paskatinti, žaidėjas privalo pasitikėti savimi, jausti paramą iš aplinkinių ir būti drąsus, nuolat bandyti skirtingus sprendimus“.
FC Brentford jaunimo akademijoje treneriai taip pat skatina vaikus priimti kuo daugiau individualių sprendimų, neriboja jų sprendimų laisvės. Visi žaidėjai skatinami būti atsakingais už savo veiksmus, teisingus ar ne. Treneriai skatinami kuo daugiau girti žaidėjus už gerą idėją, nors ji ne visada būna sėkminga. Jauno amžiaus vaikam duodama daug laisvės futbolo žaidimo metu, jiems leidžiama pasirinkti žaidimo taktiką, susiskirstyti į pozicijas ir pan.
Daug dėmesio skiriama žaidėjų individualių uždavinių iškėlimui. Treneriai stengiasi kiekvienam žaidėjui žaidimo metu iškelti individualius uždavinius ir tada jam duodama sprendimų laisvė kaip juos įgyvendinti. Taip skatinama ne tik sprendimų laisvė bei atsakomybės jausmas. Žinoma vieno žaidimo metu treneriui būtų labai sunku kiekvienam žaidėjui iškelti skirtingus uždavinius, todėl rekomenduočiau skirtingom dienom uždavinius kelti skirtingiem žaidėjam. Pvz. : futbolo žaidimo metu pirmadienį – individualūs uždaviniai puolėjams, antradienį – vidurio gynėjam ir pan.

Kada kalbėti, ką pasakyti
Viena svarbiausių treniruotės dalių yra trenerio teikiama informacija jos metu. Aš išskirčiau du verbalinius informacijos perteikimo būdus : A) Treneris – Žaidėjas, B) Treneris – Komanda.
Rekomenduotina kuo daugiau naudoti individualios informacijos perteikimo būdus, tai yra A tipo (Treneris – Žaidėjas) verbalinė formacija. Individualūs pokalbiai tarp trenerio ir žaidėjų gali vykti treniruotės metu, po jos bei prieš ją. Šis tipas leidžia treneriams: treniruotės metu, nestabdant visos grupės, perteikti žaidėjui naudingą informaciją, pataisyti jo klaidas, taip pat individualus pokalbis apsaugo žaidėją nuo nepilnavertiškumo jausmo, nes kiti žaidėjai pokalbio negirdi. Tokiu būdu žaidėjas jausis saugiau, nebijos klaidingai atsakyti į klausymus. Treneris, kalbėdamas su žaidėju, nuolat privalo naudoti kuo daugiau klausymų, o žaidėjas privalo pats surasti atsakymus į juos. Tačiau treneris privalo prisiminti gerą anglišką patarlę „ Nori gero atsakymo, tai geriau užduok gerą klausimą“. Todėl treneris privalo žinoti kokio lygio yra jo žaidėjai ir ar jie tikrai gali žinoti atsakymą. Klausimai negali būti per sudėtingi. Jeigu treneris nori pataisyti žaidėjo neteisingai atliktą veiksmą, ar jo nuomone žaidėjo priimtas sprendimas galėjo būti geresnis, jis privalo naudoti „sumuštinio“ tipo pokalbi : Pagyrimas – pataisymas – paskatinimas.
B tipo verbalinė informacija (Treneris – komanda) dažniausiai rekomenduojama taikyti norint pagirti už gerai atlikta veiksmą. Treneris gali sustabdyti grupę ir paprašyti žaidėjo pakartoti gerai atliktą veiksmą, kad visi matytų, arba garsiai sušukti žaidėjo vardą ir pagyrimą skirtą jam. Tai suteikia daug papildomos motyvacijos žaidėjams, nes jiems smagu būti viešai pagirtiems. Taip pat ją galima taikyti treniruotės gale aptariant su žaidėjas atliktą treniruotę bei jos tikslus uždavinius, ką žaidėjai išmoko.

Pabaigai norėtųsi pridurti jog ne kas kitas, o žaidėjai ir jų darbas treniruotėse daro treniruotę efektinga. Treneriai turi gerai pažinoti savo žaidėjus, kaip jie priima informaciją, kurį geriau nuolatos girti, o kuriam kartais reikia truputėlio kritikos. Svarbu žinoti, kad kiekvieną žaidėją motyvuoja skirtingi dalykai, todėl treneris privalo rinkti asmeninę informaciją apie žaidėjus, ir nebijoti naudoti įvairių tarpusavio bendravimo technikų.
Taip pat treneris privalo nepamiršti, jog senas požiūris apie autoritarinį trenerio įvaizdį jau seniai pripažintas netaisyklingu. Treneris privalo būti atviras ir daugiau mokantis, ir išklausantis nei vadovaujantis. Jis turi stengtis įgauti žaidėjų pasitikėjimą, o ne įbauginti juos. Žaidėjai, jausdami saugią aplinką, visuomet bus labiau išradingesni, nebijos eksperimentuoti, bandyti naujų idėjų ir priimti įvairių sprendimų.
„Aš nuolat stengiuos išlikti toks koks esu, savaitė po savaitės esu toks pat ir su visais žaidėjais elgiuosi vienodai. Svarbiausia mano darbo dalis – elgtis su žaidėjais taip pat kaip aš norėčiau, kad jie elgtųsi su manimi“ Mick McCarthy Wolverhampton Wanderers FC.

Diena po dienos pagaliau praėjo trys laukimo mėnesiai. Atėjo metas įgyvendinti savo antrą tikslą, dėl kurio atvykau į Angliją − sudalyvauti futbolo trenerių kursuose, kurie skirti jaunųjų žaidėjų rengimui (Youth award module). Pirmąjį modulį sėkmingai įveikiau. Dabar manęs laukė antrasis. Šiame savo blogo straipsnelyje noriu pasidalinti įspūdžiais apie šiuos kursus.

Antrojo modulio tema – treniruotės kūrimas. Šio modulio turinys buvo sudarytas remiantis „4 kampų“ (four corners) modeliu. Kursų trukmė − 32 val.

Kursuose dalyvavo 20 trenerių. Keletas iš jų jau matyti ir pažįstami. Jeigu I-ąjame modulyje didžiąją dalį sudarė palyginti jauno amžiaus treneriai, tai dabar dalyvių amžiaus vidurkis buvo gerokai aukštesnis. Buvo dalyvių, kurie turėjo UEFA A trenerių licencijas. Visoje grupėje buvau vienintelis „legionierius“.

Abiejų modulių metu kurso dalyviai gavo segtuvą, kuriame buvo trys knygutės ir po vieną CD. Viena iš knygelių kiekvienam dalyviui buvo atsiunčiama į namus likus dviem savaitėms iki kursų pradžios. Ją turėjome perskaityti dar prieš kursų pradžią, bei atlikti visas knygelėje pateiktas užduotis.

Daug dėmesio šiame modulyje buvo skirta ir I-jo modulio temoms apžvelgti. Tokiu būdu prisiminėme, kas buvo kalbėta ir dar pagilinome jau turimas žinias. Taip pat daug laiko praleidome diskutuodami įvairiais klausimas: pvz., buvo pateiktas toks klausimas: „Kokį žaidėją pirktumėte dirbdamas „Premier“ lygos klube: Rooney ar Messi? Kokiais argumentais įtikintumėte savo klubo vadovą pirkti vieną iš jų?“ Sutinku, kad klausimas ne visai apie vaikų futbolą, bet to užteko įdomiai diskusijai.

O dabar plačiau apie tai, kas buvo kalbama II-ame modulyje. Kaip ir minėjau šio modulio tema − treniruotės kūrimas. Norint suprasti ir išmokti, kaip reikia sukurti treniruotę, pirmiausia reikia išmanyti tokius dalykus:

• Treniruotės samprata. Treniruotės yra repeticijos ir jose reikia „repetuoti“ tai, ką vėliau reikės atlikti rungtynėse. Kokį rezultatą pasiekiate treniruotėse, tokio tikėtina sulauksite ir rungtynėse.
• Treniruotės spektras. Treniruotę galima patalpinti skalėje, kuri žymi kokio sudėtingumo (lengva / sudėtinga) yra jūsų parengta treniruotė. Nepaisant to, kurioje spektro vietoje atsidurs treniruotė, kiekviena iš jų turi savo privalumus ir trūkumus. Treneriai „vedžioja“ vaikus po šį spektrą aukštyn–žemyn, priklausomai nuo vaikų amžiaus, gabumų, patirties, motyvacijos.
• Įgūdžių lavinimas. Svarbus treniruotės komponentas yra kartojimas. Sportininkai turi skirti ilgas valandas judesių ir veiksmų kartojimui norėdami pagerinti savo pasirodymą rungtynėse.
• Žaidėjų pažinimas. Žaidėjai mokydamiesi naujų įgūdžių keliauja per mokymosi stadijas, tačiau kiekvienas skirtingu tempu ir skirtingu būdu. Visi esame linkę mokytis įveikdami duotą užduotį, pamėgdžiodami, bandydami, klysdami ir gaudami įvertinimą.
• Treniruotės struktūra. Svarbi trenerio darbo dalis – planavimas ir darbo apžvelgimas. Sugebėdami įvertinti praėjusią treniruotę geriau galėsime pasiruošti sekančiai.

Ruošiantis treniruotei reikia apsvarstyti tokius dalykus:

a) dalyviai − koks treniruotėje dalyvaujančių sportininkų amžius, branda, gabumai, patirtis;
b) prioritetai − pažindami savo žaidėjus sugebėsime tinkamai pasirinkti prioritetus, kam skirsime dėmesį treniruotės metu;
c) motyvai − „Kodėl žaidėjai atvyko į treniruotę?“;
d) struktūra − kokia treniruotės struktūra tinkamiausia;
e) įrankiai − įranga, plotas, sąlygos, taisyklės, pratimo pateikimo būdai, intervencija;

Išmanydami visus šiuos dalykus sugebėsime tinkamai suplanuoti ir vesti treniruotę. O tai darydami tapsime efektyviais treneriais.

Treniruotė nėra vien trenerio instrukcijos ir žinių demonstravimas, bet sukūrimos terpės, kurioje jaunieji futbolininkai turi laisvę mokytis ir tobulėti, nes futbolas pateikiamas paprastai ir aiškiai.

Lengva duoti nurodymus, bet ne visada lengva juos įvykdyti, ypač kai nurodymus duoda 35 metų asmuo ir jie skirti 11 metų ar jaunesniam vaikui. Kodėl? Todėl, kad šiuos skirtingo amžiaus žmones skiria skirtingas pasaulio suvokimas ir tai kas vienam gyvybiškai svarbu, kitam gali būti visiškai nesuprantama.

Didelis dėmesys futbole skiriamas rezultatui. Šis rodiklis svarbus suaugusiųjų futbole, bet ar jis svarbus vaikų futbole, kur didžiausias dėmesys turi būti skirtas mokymui?

Daugelis trenerių rungtynių metu žaidžia vietoj žaidėjų, stovėdami už aikštės ribų ir šaukdami ką ir kaip jiems reikia daryti. Toks trenerių elgesys nesuteikia progos patiems žaidėjams priimti sprendimų ir spręsti problemų, kurios kyla rungtynių metu. Tam paaiškinti yra tik viena priežąstis – treneriai nori sumažinti žaidėjų klaidų darymo galimybes tam, kad jų komanda pasiektų pergalę.

Rungtynių metu žaidėjas kas minutę priima 15 sprendimų. Kai kurie iš jų gali būti visai paprasti, tokie kaip: „Aš spirsiu kamuolį dešine koja“. Bet priimdamas tokį sprendimą žaidėjas dar turi pagalvoti apie tokius dalykus:

• Kaip stipriai turiu spirti?
• Kuria dešinės pėdos dalimi spirsiu?
• Kur atliksiu perdavimą?
• Ar atliksiu perdavimą į plotą ar į kojas?
• Ar varžovų gynėjas neperims mano perduoto kamuolio?
• Ar turiu laiko pasiruošti perdavimo atlikimui ar turiu jį atlikti greitai?

Visus šiuos sprendimus žaidėjas turi priimti per labai trumpą laiką. Žaidėjui per 90 minučių gali tekti priimti apie 1350 sprendimų.

Daugelis tėvų taip pat patenka į „nurodymų davimo“ spąstus. Kartais sakoma, kad tėvai bando įgyvendinti savo ambicijas per vaikus. Suaugusieji dažnai dominuoja vaikų užsiėmimuose ir apriboja juos galimybėmis išreikšti savo nuomonę ir neleidžia patiems priimti sprendimų aikštėje ir už aikštės ribų.

Svarbiausias dalykas futbolo žaidėjo lavinime yra sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas. Žaidėjus laviname mokindami, o mokymas yra ilgalaikis procesas. Vaikų futbolo rungtynės yra trumpalaikis renginys. Dalis mokymosi proceso. Tai lyg testas, kurio metu žaidėjai gali eksperimentuoti ir suprasti ką jie žino ir ką gali padaryti.

Treneriai ir tėvai priimdami sprendimus už vaikus gauna trumpalaikį apdovanojimą – pergalę. Atimdami iš žaidėjų „galią“, nesuteikiame jiems progos tapti pasitikinčiais savimi, nes treneriai ir tėvai jais nepasitiki. Dėl šios priežąsties vaikams yra sunku priimti teisingus sprendimus ir spręsti žaidybines problemas. Pastarieji du veiksniai yra svarbiausi dalykai vaiko kelyje nuo masinio futbolo link Pasaulio futbolo čempionato finalo.

Rodykime žaidėjams pagarbą, pasitikėkime jais ir leiskime prisiimti atsakomybę. Žaisdami futbolą vaikai save išreiškia kūrybingu būdu. Kiekvienas iš mūsų turime įgimtą poreikį žaisti, ypač vaikai. Tad sukurkime jų žaidimui tinkamą aplinką.

Teorinius užsiėmimus lydėjo ir praktiniai. Jų metu vadovaujami instruktoriaus atlikome įvairius pratimus. Instruktorius paaiškindavo kuo svarbus kiekvienas jų, ko siekiama ir kokias ypatumais pasižymi daromas pratimas atsižvelgiant į „4 kampų“ modelį, t.y. kas būdinga šiam pratimui fiziniame, psichologiniame, techniniame ir socialiniame kampe. Paskutinę kursų dieną buvome suskirstyti į grupes ir kiekviena grupė turėjo pravesti 15–20 min. trukmės treniruotę, kurią įvertindavo kita grupė. Vertintojams buvo išdalinami lapai, kuriuose buvo surašyta į ką reikia atkreipti dėmesį vertinant. Pvz., ar treniruotė realistiška, ar joje yra skiriama laiko mokomo įgūdžio kartojimui ir t.t. Baigus trumpą treniruotę susirinkdavo visa grupė, vertintojai pasakydavo savo pastabas, o vedusieji treniruotę atsakydavo vertintojams į užduodamus klausimus. Tai buvo pagrindinė užduotis norintiems sėkmingai užbaigti kursus ir gauti sertifikatą.

Savo tikslus Anglijoje įgyvendinau. Didžiuojuos ir džiaugiuosi savimi, jog man tai pavyko padaryti. Teliko sugrįžt į Lietuvą ir pratęst darbą VFK „Žiogeliai“. Susikroviau visus savo daiktus į du lagaminus, viename iš jų drabužiai, kitame − knygos apie sportą ir treniravimą. Išvykdamas draugams juokais sakiau, jog tai visas mano turtas.

Dauguma trenerių, aiškindami savo žaidėjų atliktus veiksmus, akcentuoja “futbolo smegenų” svarbą, tačiau vargu ar joms skiria dėmesio ruošdami savo komandas čempionatams ir turnyrams. Jei smegenys yra tokios svarbios futbole, kodėl tai yra kūno dalis, kuriai visiškai neskiriama specialaus dėmesio treniruočių metu?
Belgų futbolo specialistas Michael’as Bruyninckx’as, turintis UEFA A licenziją, jau senai kalba apie tai. Paskutinį dešimtmetį Bruyninckx’as jaunuosius futbolininkus treniruoja metodu, kurį jis pats vadina “mokymu, orientuotu į smegenis”. Dažnai mokyklose ar universitetuose sutinkama ši idėja, tačiau ji visiškai nauja futbole.
Remiantis įrodymais, kad smegenys yra mažiausiai 1000 kartų greitesnės už bet kokį kompiuterį, Bruyninckx‘o tikslas yra pasiekti tai, kad jaunieji žaidėjai, kuriuos jis treniruoja, gautų maksimalų indėlį iš kūno „kietojo disko“ ir taptų įgūdusiais ir intelektualiais futbolininkais.

Lieg’o Standart’o saugas Steven’as Dufuour’as, kuris praeityje buvo siejamas su perėjimu į Manchester United klubą, o šiuo metu rungtyniauja FC Porto ir Utrecht FC bei atakuojantis saugas Dries Mertens’as, žaidžiantis PSV Eindhoven klube yra du aukščiausio lygio žaidėjai, su kuriais dirbo Bruyninckx’as.
“Treneris man suteikė papildomą “pavarą” mano galvoje, kuri mano manymu yra pati svarbiausia”,- teigia Belgijos rinktinės futbolininkas Mertens’as, kurio abiejomis kojomis smūgiuotas kamuolys pasiekia 120 km/h greitį.

Šiuo metu Bruyninckx’as dirba su daugeliu jaunų ir talentingų žaidėjų, o tokie klubai kaip “Lille” Prancūzijoje ir “Espanyol” Ispanijoje nuolat konsultuojasi su šiuo treneriu, ugdydami jaunuosius talentus.
Kai FC Midlesborough ir Belgijos rinktinės saugas Faris Haroun’as ėmė dirbti su Bruyninckx’u, jis visiškai nemokėjo smūgiuoti kaire koja. Po poros metų tuometinis jo klubas Racing Genk FC manė, kad jis yra kairiakojis.

“Michael’o metodai ir filosofija paliečia svarbiausią, bet mažiausiai treniruojamą komponentą dirbant su aukščiausio lygio žaidėjais – smegenis. Jo metodai peržengia dabartinio mokymo ribas ir meta įššūkį tradiciniams sportininkų vystymo įsitikinimams komandinėse sporto šakose. Jis yra pionierius, o dar geriau tai, kad jo metodai gali apimti ir kitas sporto disciplinas”, – teigia žymus teniso treneris Pete McCraw.
Bruyninckx’as šiuo metu treniruoja 68 jaunus futbolo žaidėjus nuo 12 iki 19 metų, kurie priklauso įvairiems profesionaliems futbolo klubams: Mechelen, Westerlo, Anderlecht, Sint-Truiden, OHL Leuven, Vise, KVK Tienen. Jaunieji žaidėjai buvo atrinkti Belgijos futbolo federacijos talentų vystymo programose ir mokosi Redingenhofo vidurinėje mokykloje šalia Briuselio, kuri vaidina labai svarbų vaidmenį Bruyninckx‘o darbe. Bruyninckx‘o metodais žavisi ir buvę Belgijos nacionalinės rinktinės treneriai Paul‘as van Himst‘as ir Robert‘as Waseige. Bruyninckx‘o paskaičiavimais 25% žaidėjų, su kuriais jis yra dirbęs, tapo profesionaliais futbolininkais.
Palyginkime šio vieno trenerio Belgijos futbolo akademijos sėkmę su Anglijos akademijomis, kur, pasak Profesionalių Žaidėjų Asociacijos vyriausiojo direktoriaus Gordon‘o Taylor‘o, iš 600 berniukų, žaidžiančių Premier Lygos klubuose 16-mečių grupėse, 500 palieka futbolą nesulaukę 21-ių metų amžiaus.

„Mes turime liautis galvoję, kad futbolas tik kojos. Įgūdžiai ir sugebėjimai aikštėje gali augti tik tada, kai mes suprantame procesus vykstančius žaidėjų galvose. Tie procesai ir jų treniravimas reiškia geresnį laiko ir erdvės supratimą aikštėje, kombinacijoje su puikiu motorikos funkcionavimu, geresnį situacijų suvokimą ir jų atpažinimą“, – teigia Bruyninckx‘as.

Bruyninckx‘as šią idėją pradėjo vystyti prieš 20 metų. Jo idėjos futbole reiškia, kad smegenys turi atlikti daugybę funkcijų. Jo treniruočių pratimai prasideda gana paprastai, tačiau sudėtingumo lygis visą laiką kyla, taip mesdamas įššūkį žaidėjams, kurie visą laiką turi išlaikyti maksimalią koncentraciją. Kartais žaidėjai yra priversti treniruotis basomis tam, kad pagerinti jų lytėjimo jutimą; kartais jie turi atlikti matematinius veiksmus atlikdami sunkius fizinio parengimo pratimus.

Bruyninkx‘as pirmenybę teikia komandiniams veiksmams prieš individualumą. Tuo tarpu, agresija aikštėje yra slopinama. Žaidėjai treniruotėse nedėvi apsaugų, nes kamuolio atėmimas griūnant yra laikomas paskutinis būdas jį perimti.

„Treneriai privalo žaidėjams pateikti vis naujus pratimus, kurių jie nėra pratę atlikinėti. Jei jūs kartosite pratimus ir užduotis, smegenys įpras su jais susidoroti. Nuolat mesdami įššūkį smegenims ir taip naudodami jų plastiškumą jūs atrasite pasaulį, kurio niekada neisįvaizdavote esant. Kai tik smegenys priima įššūkį, jūs sukuriate naujus junginius ir ryšius kurie duoda neįtikėtinus rezultatus“, – aiškina belgas.
Erdvės suvokimas ir aikštės matymas yra nevystomi jei treneriai treniruotėse neskiria jokio dėmesio periferiniam regėjimui. Šis matymas gali būti treniruojamas tik tada, kai techninis treniravimas vyksta mažose grupėse, o pratimo erdvės organizacija remiasi regėjimo išorės fokusavimu.
Treniruotės sėkmė yra paremta žaidėjų pasiruošimu, erdvės ir laiko jutimu, techninių elementų išpildymu futbolo kontekste, vystant suvokimo supratimą ir futbolo įgūdžius. Žaidėjai išmoksta daug greičiau ir tiksliau, jei skatinimas ir įtvirtinimas to, ką išmoko, yra nuolat palaikomi. Kitaip tariant kartojimas ir pagyros už gerai atliktą darbą yra būtinos.

FC Barcelona klubo žaidėjai per metus kamuolį paliečia 100,000 kartų. Bruyninckx‘as mano, kad žaidėjai turi atlikti 500,000 lietimų su kamuoliu per metus ir atvirai meta įššūkį Gladwell‘o 10,000 valandų taisyklei, nes ji sukelia klaidingus lūkesčius.

Tam, kad treniruotė būtų efektyvi, o smegenys išlaikytų informaciją, ji turi:
• Kelti smalsumą
• Motyvuoti
• Būti įdomi
• Teikti džiaugsmą

Bruyninckx’o nuomone aplinka vystant jaunuosius futbolininkus vaidina didesnį vaidmenį, nei genetika sako. Emocijos yra formuojamos vykstant smegenų veiklai ir padeda išsaugoti informaciją. Michale’as tiki, kad netgi su profesionaliais žaidėjais yra įmanoma pakeisti senai įsišaknijusius elgesio įpročius.
Jo daugiametė patirtis rodo, kad sinchronizuoti pratimai treniruotėse harmonizuoja individualų ir komandinį mokymąsi ir tobulėjimą. Pagrindiniai kertiniai akmenys jo filosofijoje yra:

• Emocijos
• Dėmesys
• Koncentracija
• Motyvacija

Jo treniruočių pratimai dažnai turi dvigubą paskirtį. Pagrindinė idėja pratime yra nuolat kartojama, tačiau kintančioje formoje. Bruyninckx’o idėja yra nuolat keisti treniruočių aplinką – tam tikslui jis naudoja skirtingo dydžio kamuolius, skaičiuotes, klausimus tuo metu kai atliekami pratimai. Kiekviename pratime yra nuolatinė sinchronizacija, tam, kad pagreitinti atliekamą veiksmą.

Jo metodo dalis yra ir Ballritmic, kurio pagalba vystoma koordinacija, judrumas, pasitikėjimas, jėga ir nedominuojanti koja. Ballritmic yra pagalbinė treniruočių priemonė – paprasčiausias futbolo kamuolys tinkle, kuris turi virvelę. Žaidėjui ją laikant, kamuolys niekada neatitolsta nuo žaidėjo daugiau nei per porą metrų.
Visa Bruyninckx’o filosofija eina koja kojon su pirmaujančiais mokslininkais visame pasaulyje, kurie bando pagerinti mokymosi formas, stengdamiesi kaip galima labiau sumažinti laiką, reikalingą įsisavinti tam tikram žinių ir informacijos kiekiui ir naudodami mokymą orientuota į smegenis. Jo tikslas yra įtraukti savo žaidėjus į kelias mokymo sistemas (auditorinę, vizualine, kinestetinę) tuo pačiu metu, kuri užtikrina greitesnį, gilesnį ir efektyvesnį įgūdžių įsisavinimą.

Žemiau pateikiami šio treniravimo metodo video pavyzdžiai:

Ballrythmic Metodas

Ballrytmic komandos pasirodymas

Mes savo metodu sujungiame abi smegenų puses fiziniu aktyvumu, kur mes nuolat stimuliuojame abi mūsų kūno puses. Motorinė stimuliacija tiesiogiai veikia smegenų vystymą ir akademinį intelektą visuose amžiuose. Mes galime sugerti daugiau informacijos greičiau, jei ji yra mums pateikta įdomiai. Teigiamos emocijos dėmesingoje, įspėjamojoje, o tuo pačiu metu ir atsipalaidavimo būsenoje pagerina mokymąsi ir motyvaciją. Neurologė Jessica Grahn iš Smegenų ir Minčių Centro Universiteto Vakarų Ontarijuje teigia, kad visapusis treniravimas yra geresnis nei vienpusis treniravimas. Įvairių krypčių požiūriai veikia, nes jie yra mūsų smegenų sudedamosios dalys. Mes negalime funkcionuoti be savo smegenų, absoliučiai viskas, ką mes betreniruotume, veikia kaip pokyčiai mūsų smegenyse.

FC Barcelona žaidimas yra labai svarbus Bruyninckx‘o filosofijoje, nes jo treniruotėse žaidėjai nuolat juda tam, kad geriau suprastų laiką ir erdvę. Jis aiškina: jei komanda nuolat perdavinėja kamuolį tam tikrais kampais labai dideliu greičiu yra neįmanoma perimti kamuolį. Tam reikalinga didžiulė koncentracija ir kūrybingumas.
Slaven’as Bilic’ius Kroatijos nacionalinės rinktinės treneris teigia – “sistemos futbole miršta, didžiausią reikšmę turi 10 žaidėjų judėjimas aikštėje. Būtent tai pabrėžia Michael’o filosofija – judėjimą ir koncentraciją“.

Žemiau pateikiami Michael’o Bruyninckx’o atliekamų pratimų pavyzdžiai:

Michael Bruyninckx pratimas

Michael Brunynckx pratimas 2

„Aš niekada nesu matęs nieko panašaus futbole, na gal išskyrus Wiel Coerver“,- teigia Eurosporto komentatorius Herman Hobert, primindamas legendinį Olandų futbolo mokyklos įkūrėją ir buvusį Feyenordo trenerį, pravardžiuojamą futbolo Albertu Einšteinu.

„Michael yra tikras įkvėpimas, labai entuziastingas, visada pasiruošęs naujoms idėjoms ir labai draugiškas. Jis žaidėjams suteikia laisvę, bet tuo pačiu nubrėžia jiems ribas, kurių jie negali peržengti. Jis ypatingas tuo, kad nuolat riekalauja labai aukštų standartų ir maksimalios koncentracijos“.

Daugiau informacijos apie šio trenerio metodus, bei pratimų pavyzdžių galima surasti www.youtube.com paieškoje įvedus: Michael Bruyninckx.