Kiekvienas žaidėjas per savo karjerą nuo mažens iki profesionalumo visada perima nors dalelę gerų ir blogų savybių iš kiekvieno trenerio su kuriuo dirbo, todėl kiekvieno trenerio užduotis yra stengtis, kad žaidėjai iš jo išmoktų kuo daugiau teigiamų nei neigiamų dalykų.

Baigęs magistrantūros studijas išvykau į Londoną ir ten, susiklosčius sėkmingai situacijai, pradėjau dirbti sekmadienio lygos vaikų futbolo mokykloje vartininkų treneriu. Vienintelis dalykas, apie kurį tada galvojau – tai pratimai. Stengiausi sugalvoti kuo įvairesnių ir sudėtingesnių pratimų žaidėjams, naudoti kuo daugiau stovelių ir kito inventoriaus. Vaikams, žinoma, tai patiko, bet man vis nedavė ramybės tai, kad pratimai man nepadeda susikurti rengimo filosofijos, nes stengdamasis atlikti kuo didesnę pratimų įvairovę nesusikoncentruodavau ties technikos ar taktikos veiksmų mokymu, o pagrindinė koncentracija buvo tikslus ir geras pratimo atlikimas. Po 5 mėnesių darbo man pasisekė dar labiau – gavau šansą dirbti profesionalaus futbolo klubo Brentford FC akademijoje vartininkų rengimo treneriu. Tada prasidėjo tikras darbas. Susipažinau su aukšto lygio treneriais ir skautais, dirbusiais tokiuose klubuose kaip Watford, Tottenaham ir net Arsenal. Nuo tada pasikeitė ir mano treniravimo stilius. Pagrindinis klausimas, kurį spręsdavome kiekviename susirinkime būdavo kaip pakelti treniruotės efektyvumą. Ir niekada nei vienas treneris nekalbėjo apie pratimus, kadangi treniruotės esmė ne pratimuose, o trenerio darbe, jo asmenybėje ir jo darbo stiliuje. Mano nuomone, pratimai nepadaro treniruotės efektingos. Ją efektingą padaro treneris, jo veiksmai treniruotės metu bei žaidėjai. Todėl šiame straipsnyje pateiksiu kaip, mano nuomone, pravesti efektingą ir efektyvią treniruotę.

Treniruotės privalo būti pagrįstos žaidybinio tipo pratimais

Vis augantis tyrimų skaičius parodo, jog svarbiausias šiuolaikinio futbolo elementas yra greitis. Žaidėjai nubėga vis daugiau, jų bėgimo greitis vis kyla, kamuolys perdavinėjimas vis greičiau, ir sprendimai privalo būti priimami vis staigiau (Dean,2011).
Neseniai atliktas tyrimas,(Ford,2010) tiriantis Anglijos futbolo akademijas, parodė, jog tik 35% atliekamų pratimų Anglijos futbolo akademijose yra žaidybinio stiliaus ir yra manoma, kad būtent šio stiliaus pratimų trūksta, norint pakelti treniruočių efektyvumą. Dauguma akademijų vis dar renkasi taip vadinamas „kosmetines“ treniruotes, kur žaidėjams yra nurodyta kur bėgti, kuria kryptimi pasuoti kamuolį, kada atsidengti, kada perduoti, o kada varyti kamuolį. Tai neskatina žaidėjų sprendimo priėmimo, o tiesiog ugdo robotus, kurie atlieka mintinai išmoktus veiksmus. Aš visada sakiau, kad lengviau yra atmintinai išmoti eilėraštį nei išspręsti matematikos uždavinį. Visada reikia galvoti kas labiau pravers praktikoje.
Williams ir Hogdes (2005) teigia, kad „Atsižvelgiant į tai jog žaidėjai yra pasiekę būtiną techninio meistriškumo išsivystymo lygį bei yra tam tikrame psichinio vystimosi etape plačiai skelbiama rašytiniuose šaltiniuose. Nepastovios bei kintančios treniruotės privalo pakeisti pastovius treniruočių metodus“
Žaidybinio tipo treniruotės skatina žaidėjus priimti savo sprendimus, surasti išeitį iš susidariusios problemos bei verčia juos dažniau klysti bei mokytis iš padarytų klaidų. Šio tipo treniruotės suteikia papildomos motyvacijos žaidėjams, nes nuolat vyksta varžymasis tarpusavyje, jos yra realistiškos bei labiau, nei kitokio pobūdžio pratimai, artimos žaidybinei praktikai.

Ar būtina pratimų įvairovė?

Nuo pat mano, kaip trenerio karjeros pradžios vienas iš ilgiausiai man ramybės nedavusių klausimų buvo, ar būtina pratimų įvairovė? Tie patys ar kartotini pratimai dažnai tampa nuobodūs, žaidėjai juos išmoksta ir tada lengvai, be jokio iššūkio juos atlieka. Žaidėjai praranda motyvaciją, todėl krenta treniruotės efektyvumas. Nuolat keičiant pratimus, kaip jau minėjau įvadiniame skyriuje, vaikai kartais net nespėja pilnai išmokti pratimo tikslo,o jau pereinama prie kito pratimo. Ypač jauname amžiuje 8-12 metų vaikai greitai viską išmoksta, bet dar greičiau viską pamiršta, todėl būtina kartoti daug mokomų technikos bei taktikos veiksmų. Taigi kaip surasti aukso viduriuką? Manau atsakymas yra gana paprastas – svarbu ne ką darai, bet kaip tai atlieki. Kiekvienas skaitytojas turbūt sutiktų su manimi, kad penkiems kūrybingiems treneriams davus tą pačią žaidėjų grupę ir paprašius žaisti paprasta kvadratą (4v2), jie visi jį pravestų skirtingai. Kiekvienas sugalvotų skirtingų užduočių žaidimo metu, kaip pasunkinti žaidimą ar kaip pakelti žaidimo ritmą ir pan.
Buvęs garsus žaidėjas Kenny Swain, dabar dirbantis trenerio asistentu Liverpool FC futbolo klube, taip pasisakė apie savo darbo patirtį su J. Mourinho; „ Per visą laiką praleistą kartu jis niekada neatliko to paties pratimo antrą kartą. Žinoma, mes privalome kartoti temas, uždavinius bei tikslus. Kai kasdien žaidi pozicinį žaidimą treneris automatiškai kartoja save, tačiau jis kasdien tai atlikdavo su skirtingu prieskoniu, pabrėždamas vis skirtingą tikslą. Jis stengdavosi kiekvieną treniruotę pravesti vis įvairiau.“
Manau kiekvienas treneris neturėtų bijoti kartoti pratimus, bet kiekvieną kartą jis privalėtų iškelti naujus ir skirtingus tikslus, karts nuo karto sunkindamas pratimus, keldamas juos vis į aukštesnį lygį. Treniruotė nebus efektinga jei kasdien kaitaliosime pratimus, arba jei vis kartosime tą patį, bet jei būsim kūrybingi ir kiekvieną kartą vis pridėsim skirtingo prieskonio treniruotei, ji visada bus efektyvi ir efektinga.

Konkurencija, lygiai, pasekmių žinojimas – pratimo pagrindai

Vienas iš svarbiausių efektyvios treniruotės elementų yra aukšta žaidėjų motyvacija. Motyvacija yra ne tik sėkmingos treniruotės, bet ir sėkmingo pasirodymo rungtynių metu pagrindas. Tai kaip treneris gali pakelti žaidėjų motyvacija treniruočių metu?
Konkurencija, varžymasis tarpusavyje. Dauguma treniruočių sukelia konkurencijos lygį tik gale, žaidžiant futbolą. Mano manymų, konkurencija privalo egzistuoti visos treniruotės metu, pradedant nuo apšilimo ir baigiant futbolo žaidimu. Treneriai privalo nuolat stengtis sukurti konkuruojančią aplinką, tada ir treniruotė bus efektyvi, nes kiekvienas žaidėjas nori būti geresnis už kitą. Galimi įvairūs variantai, varžomasi grupėse, vienas prieš vieną, kaip individualūs žaidėjai ar komandomis ir pan.
Lygiai – vienas iš efektyviausių, ypač dirbant su vaikais, bei lengviausiai pritaikomų motyvacijos sukėlimo metodų. Pratimą treneris gali suskirstyti į kelis lygius ir tik tobulai atlikus vieną lygį žaidėjai žengia į sekantį. Vaikam tai prideda daug motyvacijos. Taip pat galima suskirstyti į grupes, tuomet galima leisti grupėm konkuruoti, kuri greičiau pakils į sekanti lygį. Taip pat galima leisti konkuruoti tarpusavyje. Įvairūs variantai priklauso nuo trenerio kūrybingumo.
Kitas labai svarbus efektyvios treniruotės elementas yra pasekmių žinojimas. Treneris visada privalo pabrėžti žaidėjam, kad už sėkmingai ar nesėkmingai atliktą veiksmą bus atitinkamos pasekmės. Tai suteikia prasmingumo atliekamam pratimui. Sportininkai supranta, kad atlikus sėkmingą veiksmą jie bus apdovanoti ir atvirkščiai. Apdovanojimai gali būti įvairūs pvz.: taškai, pagyrimai, lygio pakėlimas ir pan. Už nesėkmingai atliktus veiksmus gali būti atimami taškai, nukeliama į žemesnį lygį ir pan. Labai svarbu, jog atlikus sėkmingą veiksmą treneris pabrėžtų, kas prisidėjo prie sėkmės, o kas prie nesėkmės, bei kodėl taip įvyko (plačiau apie tai žemiau esančiame skyriuje „Kada kalbėti ir ką“).
Visi šie dalykai gali labai greitai ir lengvai sukelti žaidėjų motyvacijos lygį, tačiau treneriai privalo būti atsargūs ir gerai pažinoti savo žaidėjus, nes galimas ir atvirkštinis poveikis. Jei žaidėjas nuolat pralaimi, jis nebesistengs nugalėti, todėl treneris privalo stebėti grupes ir stengtis jog kiekvienas žaidėjas nuolat pajaustų nors truputį sėkmės skonio, neužsistovėtų per ilgai tame pačiame lygyje. Labai svarbu, kad žaidėjai būtų daug daugiau skatinami ir giriami už sėkmingus veiksmus nei baudžiami už nesėkmes. Už sėkmingą veiksmą reiktų pagirti viešai, bet jei žaidėjas veiksmą atliko nesėkmingai (pvz., dėl jo kaltės buvo praleistas įvartis) patartina jam apie pasekmes pasakyti individualiai, kitiem negirdint.
Treniruotės metu treneris privalo stengtis padaryti taip, kad geri žaidėjai dirba su gerais, prastesni su prastesniais, taip silpnesni vaikai turės daugiau šansų būti nugalėtojais, o stipresni vaikai gaus daugiau iššūkių žaisdami prieš savo lygio žaidėjus.

Dėmesio kreipimas į mažiausias smulkmenas

Treneris, planuodamas treniruotę, privalo skirti dėmesio kiekvienai mažytei smulkmenai. Ne vienas treneris kalbėdamas apie vieną geriausių šiuo metu laikomo trenerio J.Mourinho darbo stilių pabrėžė, kad jo dėmesys į smulkiausias detales yra aukščiausio lygio, ir daug kas nėra matęs nieko panašaus dirbant su kitais treneriais. Mano manymu, tai bene svarbiausia efektyvios treniruotės dalis. Planuodamas treniruotę treneris turi apgalvoti mažiausias smulkmenas, tranzicija tarp pratimų turi įvykti per kuo trumpesnį laiko tarpą, bei vienas pratimas privalo turėti tvirtą ryši su kitu pratimu. Planuodamas treniruotę treneris privalo stengtis, kad pratimo atlikimo metu nesusidarytų eilės, nes tai leidžia žaidėjam gauti maksimalų lietimų skaičių. Dar vienas svarbus efektyvios treniruotės elementas yra tai jog į treniruotę privalo būti įtraukti visi žaidimo elementai ir jie nėra atliekami atskirai. Dar kartą pacituosiu žodžius apie J.Mourinho filosofiją : „Futbolo treniruotė privalo būti visapusiška: techninis, taktinis bei fizinis darbas privalo būti įtrauktas į kiekvieną treniruotę ir nei vienas iš jų negali būti atliekamas atskirai“
Treniruotės metu egzistuoja tas pats principas, treneris privalo iš žaidėjų reikalauti aukščiausio lygio pratimo atlikimo. Pratimai privalo nuolatos kelti naujus iššūkius žaidėjams ir neleisti jiems lengvai išsisukti iš situacijos suklydus – taip pas futbolininkus bus ugdomas ir atsakomybės jausmas. Tam pasiekti efektingiausi žaidimai mažuose plotuose todėl, kad žaidėjui suklydus bus prarastas kamuolys, seks smūgis į vartus, bus pelnytas įvartis ir pan.

Skatinti žaidėjus imtis atsakomybės ir priimti savus sprendimus

Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje, idealus žaidėjas yra tas, kuris sugeba priimti aukščiausio lygio sprendimus, juos techniškai išpildyti bei visa tai atlieka žaibišku greičiu.
Todėl labai svarbu, kad treniruočių metu žaidėjai turėtų sprendimo priėmimo laisvę ir būtų nuolat skatinami tai atlikti. Williams ir Hodges (2005) teigia: „ Problemos sprendimo būdas, kuris suteikia žaidėjui nuosavybės bei savarankiškumo jausmą ir skatina atsakomybę, gal neturės įtakos greitam ir trumpalaikiui rezultatui, tačiau smarkiai padidins tikimybę ilgam laikui įsiminti išmoktus veiksmus, bei išsaugoti motyvaciją“.
Vienas visų laikų geriausių Chelsea puolėjų G. Zola štai kaip pasisakė apie sprendimų laisvę : „Treneris privalo skatinti žaidėjus ugdyti savyje kūrybingumą ir vaizduotę. Jei žaidėjas bando kažką naujo ir išradingo, treneris privalo jį už tai paskatinti, žaidėjas privalo pasitikėti savimi, jausti paramą iš aplinkinių ir būti drąsus, nuolat bandyti skirtingus sprendimus“.
FC Brentford jaunimo akademijoje treneriai taip pat skatina vaikus priimti kuo daugiau individualių sprendimų, neriboja jų sprendimų laisvės. Visi žaidėjai skatinami būti atsakingais už savo veiksmus, teisingus ar ne. Treneriai skatinami kuo daugiau girti žaidėjus už gerą idėją, nors ji ne visada būna sėkminga. Jauno amžiaus vaikam duodama daug laisvės futbolo žaidimo metu, jiems leidžiama pasirinkti žaidimo taktiką, susiskirstyti į pozicijas ir pan.
Daug dėmesio skiriama žaidėjų individualių uždavinių iškėlimui. Treneriai stengiasi kiekvienam žaidėjui žaidimo metu iškelti individualius uždavinius ir tada jam duodama sprendimų laisvė kaip juos įgyvendinti. Taip skatinama ne tik sprendimų laisvė bei atsakomybės jausmas. Žinoma vieno žaidimo metu treneriui būtų labai sunku kiekvienam žaidėjui iškelti skirtingus uždavinius, todėl rekomenduočiau skirtingom dienom uždavinius kelti skirtingiem žaidėjam. Pvz. : futbolo žaidimo metu pirmadienį – individualūs uždaviniai puolėjams, antradienį – vidurio gynėjam ir pan.

Kada kalbėti, ką pasakyti
Viena svarbiausių treniruotės dalių yra trenerio teikiama informacija jos metu. Aš išskirčiau du verbalinius informacijos perteikimo būdus : A) Treneris – Žaidėjas, B) Treneris – Komanda.
Rekomenduotina kuo daugiau naudoti individualios informacijos perteikimo būdus, tai yra A tipo (Treneris – Žaidėjas) verbalinė formacija. Individualūs pokalbiai tarp trenerio ir žaidėjų gali vykti treniruotės metu, po jos bei prieš ją. Šis tipas leidžia treneriams: treniruotės metu, nestabdant visos grupės, perteikti žaidėjui naudingą informaciją, pataisyti jo klaidas, taip pat individualus pokalbis apsaugo žaidėją nuo nepilnavertiškumo jausmo, nes kiti žaidėjai pokalbio negirdi. Tokiu būdu žaidėjas jausis saugiau, nebijos klaidingai atsakyti į klausymus. Treneris, kalbėdamas su žaidėju, nuolat privalo naudoti kuo daugiau klausymų, o žaidėjas privalo pats surasti atsakymus į juos. Tačiau treneris privalo prisiminti gerą anglišką patarlę „ Nori gero atsakymo, tai geriau užduok gerą klausimą“. Todėl treneris privalo žinoti kokio lygio yra jo žaidėjai ir ar jie tikrai gali žinoti atsakymą. Klausimai negali būti per sudėtingi. Jeigu treneris nori pataisyti žaidėjo neteisingai atliktą veiksmą, ar jo nuomone žaidėjo priimtas sprendimas galėjo būti geresnis, jis privalo naudoti „sumuštinio“ tipo pokalbi : Pagyrimas – pataisymas – paskatinimas.
B tipo verbalinė informacija (Treneris – komanda) dažniausiai rekomenduojama taikyti norint pagirti už gerai atlikta veiksmą. Treneris gali sustabdyti grupę ir paprašyti žaidėjo pakartoti gerai atliktą veiksmą, kad visi matytų, arba garsiai sušukti žaidėjo vardą ir pagyrimą skirtą jam. Tai suteikia daug papildomos motyvacijos žaidėjams, nes jiems smagu būti viešai pagirtiems. Taip pat ją galima taikyti treniruotės gale aptariant su žaidėjas atliktą treniruotę bei jos tikslus uždavinius, ką žaidėjai išmoko.

Pabaigai norėtųsi pridurti jog ne kas kitas, o žaidėjai ir jų darbas treniruotėse daro treniruotę efektinga. Treneriai turi gerai pažinoti savo žaidėjus, kaip jie priima informaciją, kurį geriau nuolatos girti, o kuriam kartais reikia truputėlio kritikos. Svarbu žinoti, kad kiekvieną žaidėją motyvuoja skirtingi dalykai, todėl treneris privalo rinkti asmeninę informaciją apie žaidėjus, ir nebijoti naudoti įvairių tarpusavio bendravimo technikų.
Taip pat treneris privalo nepamiršti, jog senas požiūris apie autoritarinį trenerio įvaizdį jau seniai pripažintas netaisyklingu. Treneris privalo būti atviras ir daugiau mokantis, ir išklausantis nei vadovaujantis. Jis turi stengtis įgauti žaidėjų pasitikėjimą, o ne įbauginti juos. Žaidėjai, jausdami saugią aplinką, visuomet bus labiau išradingesni, nebijos eksperimentuoti, bandyti naujų idėjų ir priimti įvairių sprendimų.
„Aš nuolat stengiuos išlikti toks koks esu, savaitė po savaitės esu toks pat ir su visais žaidėjais elgiuosi vienodai. Svarbiausia mano darbo dalis – elgtis su žaidėjais taip pat kaip aš norėčiau, kad jie elgtųsi su manimi“ Mick McCarthy Wolverhampton Wanderers FC.

Dauguma trenerių, aiškindami savo žaidėjų atliktus veiksmus, akcentuoja “futbolo smegenų” svarbą, tačiau vargu ar joms skiria dėmesio ruošdami savo komandas čempionatams ir turnyrams. Jei smegenys yra tokios svarbios futbole, kodėl tai yra kūno dalis, kuriai visiškai neskiriama specialaus dėmesio treniruočių metu?
Belgų futbolo specialistas Michael’as Bruyninckx’as, turintis UEFA A licenziją, jau senai kalba apie tai. Paskutinį dešimtmetį Bruyninckx’as jaunuosius futbolininkus treniruoja metodu, kurį jis pats vadina “mokymu, orientuotu į smegenis”. Dažnai mokyklose ar universitetuose sutinkama ši idėja, tačiau ji visiškai nauja futbole.
Remiantis įrodymais, kad smegenys yra mažiausiai 1000 kartų greitesnės už bet kokį kompiuterį, Bruyninckx‘o tikslas yra pasiekti tai, kad jaunieji žaidėjai, kuriuos jis treniruoja, gautų maksimalų indėlį iš kūno „kietojo disko“ ir taptų įgūdusiais ir intelektualiais futbolininkais.

Lieg’o Standart’o saugas Steven’as Dufuour’as, kuris praeityje buvo siejamas su perėjimu į Manchester United klubą, o šiuo metu rungtyniauja FC Porto ir Utrecht FC bei atakuojantis saugas Dries Mertens’as, žaidžiantis PSV Eindhoven klube yra du aukščiausio lygio žaidėjai, su kuriais dirbo Bruyninckx’as.
“Treneris man suteikė papildomą “pavarą” mano galvoje, kuri mano manymu yra pati svarbiausia”,- teigia Belgijos rinktinės futbolininkas Mertens’as, kurio abiejomis kojomis smūgiuotas kamuolys pasiekia 120 km/h greitį.

Šiuo metu Bruyninckx’as dirba su daugeliu jaunų ir talentingų žaidėjų, o tokie klubai kaip “Lille” Prancūzijoje ir “Espanyol” Ispanijoje nuolat konsultuojasi su šiuo treneriu, ugdydami jaunuosius talentus.
Kai FC Midlesborough ir Belgijos rinktinės saugas Faris Haroun’as ėmė dirbti su Bruyninckx’u, jis visiškai nemokėjo smūgiuoti kaire koja. Po poros metų tuometinis jo klubas Racing Genk FC manė, kad jis yra kairiakojis.

“Michael’o metodai ir filosofija paliečia svarbiausią, bet mažiausiai treniruojamą komponentą dirbant su aukščiausio lygio žaidėjais – smegenis. Jo metodai peržengia dabartinio mokymo ribas ir meta įššūkį tradiciniams sportininkų vystymo įsitikinimams komandinėse sporto šakose. Jis yra pionierius, o dar geriau tai, kad jo metodai gali apimti ir kitas sporto disciplinas”, – teigia žymus teniso treneris Pete McCraw.
Bruyninckx’as šiuo metu treniruoja 68 jaunus futbolo žaidėjus nuo 12 iki 19 metų, kurie priklauso įvairiems profesionaliems futbolo klubams: Mechelen, Westerlo, Anderlecht, Sint-Truiden, OHL Leuven, Vise, KVK Tienen. Jaunieji žaidėjai buvo atrinkti Belgijos futbolo federacijos talentų vystymo programose ir mokosi Redingenhofo vidurinėje mokykloje šalia Briuselio, kuri vaidina labai svarbų vaidmenį Bruyninckx‘o darbe. Bruyninckx‘o metodais žavisi ir buvę Belgijos nacionalinės rinktinės treneriai Paul‘as van Himst‘as ir Robert‘as Waseige. Bruyninckx‘o paskaičiavimais 25% žaidėjų, su kuriais jis yra dirbęs, tapo profesionaliais futbolininkais.
Palyginkime šio vieno trenerio Belgijos futbolo akademijos sėkmę su Anglijos akademijomis, kur, pasak Profesionalių Žaidėjų Asociacijos vyriausiojo direktoriaus Gordon‘o Taylor‘o, iš 600 berniukų, žaidžiančių Premier Lygos klubuose 16-mečių grupėse, 500 palieka futbolą nesulaukę 21-ių metų amžiaus.

„Mes turime liautis galvoję, kad futbolas tik kojos. Įgūdžiai ir sugebėjimai aikštėje gali augti tik tada, kai mes suprantame procesus vykstančius žaidėjų galvose. Tie procesai ir jų treniravimas reiškia geresnį laiko ir erdvės supratimą aikštėje, kombinacijoje su puikiu motorikos funkcionavimu, geresnį situacijų suvokimą ir jų atpažinimą“, – teigia Bruyninckx‘as.

Bruyninckx‘as šią idėją pradėjo vystyti prieš 20 metų. Jo idėjos futbole reiškia, kad smegenys turi atlikti daugybę funkcijų. Jo treniruočių pratimai prasideda gana paprastai, tačiau sudėtingumo lygis visą laiką kyla, taip mesdamas įššūkį žaidėjams, kurie visą laiką turi išlaikyti maksimalią koncentraciją. Kartais žaidėjai yra priversti treniruotis basomis tam, kad pagerinti jų lytėjimo jutimą; kartais jie turi atlikti matematinius veiksmus atlikdami sunkius fizinio parengimo pratimus.

Bruyninkx‘as pirmenybę teikia komandiniams veiksmams prieš individualumą. Tuo tarpu, agresija aikštėje yra slopinama. Žaidėjai treniruotėse nedėvi apsaugų, nes kamuolio atėmimas griūnant yra laikomas paskutinis būdas jį perimti.

„Treneriai privalo žaidėjams pateikti vis naujus pratimus, kurių jie nėra pratę atlikinėti. Jei jūs kartosite pratimus ir užduotis, smegenys įpras su jais susidoroti. Nuolat mesdami įššūkį smegenims ir taip naudodami jų plastiškumą jūs atrasite pasaulį, kurio niekada neisįvaizdavote esant. Kai tik smegenys priima įššūkį, jūs sukuriate naujus junginius ir ryšius kurie duoda neįtikėtinus rezultatus“, – aiškina belgas.
Erdvės suvokimas ir aikštės matymas yra nevystomi jei treneriai treniruotėse neskiria jokio dėmesio periferiniam regėjimui. Šis matymas gali būti treniruojamas tik tada, kai techninis treniravimas vyksta mažose grupėse, o pratimo erdvės organizacija remiasi regėjimo išorės fokusavimu.
Treniruotės sėkmė yra paremta žaidėjų pasiruošimu, erdvės ir laiko jutimu, techninių elementų išpildymu futbolo kontekste, vystant suvokimo supratimą ir futbolo įgūdžius. Žaidėjai išmoksta daug greičiau ir tiksliau, jei skatinimas ir įtvirtinimas to, ką išmoko, yra nuolat palaikomi. Kitaip tariant kartojimas ir pagyros už gerai atliktą darbą yra būtinos.

FC Barcelona klubo žaidėjai per metus kamuolį paliečia 100,000 kartų. Bruyninckx‘as mano, kad žaidėjai turi atlikti 500,000 lietimų su kamuoliu per metus ir atvirai meta įššūkį Gladwell‘o 10,000 valandų taisyklei, nes ji sukelia klaidingus lūkesčius.

Tam, kad treniruotė būtų efektyvi, o smegenys išlaikytų informaciją, ji turi:
• Kelti smalsumą
• Motyvuoti
• Būti įdomi
• Teikti džiaugsmą

Bruyninckx’o nuomone aplinka vystant jaunuosius futbolininkus vaidina didesnį vaidmenį, nei genetika sako. Emocijos yra formuojamos vykstant smegenų veiklai ir padeda išsaugoti informaciją. Michale’as tiki, kad netgi su profesionaliais žaidėjais yra įmanoma pakeisti senai įsišaknijusius elgesio įpročius.
Jo daugiametė patirtis rodo, kad sinchronizuoti pratimai treniruotėse harmonizuoja individualų ir komandinį mokymąsi ir tobulėjimą. Pagrindiniai kertiniai akmenys jo filosofijoje yra:

• Emocijos
• Dėmesys
• Koncentracija
• Motyvacija

Jo treniruočių pratimai dažnai turi dvigubą paskirtį. Pagrindinė idėja pratime yra nuolat kartojama, tačiau kintančioje formoje. Bruyninckx’o idėja yra nuolat keisti treniruočių aplinką – tam tikslui jis naudoja skirtingo dydžio kamuolius, skaičiuotes, klausimus tuo metu kai atliekami pratimai. Kiekviename pratime yra nuolatinė sinchronizacija, tam, kad pagreitinti atliekamą veiksmą.

Jo metodo dalis yra ir Ballritmic, kurio pagalba vystoma koordinacija, judrumas, pasitikėjimas, jėga ir nedominuojanti koja. Ballritmic yra pagalbinė treniruočių priemonė – paprasčiausias futbolo kamuolys tinkle, kuris turi virvelę. Žaidėjui ją laikant, kamuolys niekada neatitolsta nuo žaidėjo daugiau nei per porą metrų.
Visa Bruyninckx’o filosofija eina koja kojon su pirmaujančiais mokslininkais visame pasaulyje, kurie bando pagerinti mokymosi formas, stengdamiesi kaip galima labiau sumažinti laiką, reikalingą įsisavinti tam tikram žinių ir informacijos kiekiui ir naudodami mokymą orientuota į smegenis. Jo tikslas yra įtraukti savo žaidėjus į kelias mokymo sistemas (auditorinę, vizualine, kinestetinę) tuo pačiu metu, kuri užtikrina greitesnį, gilesnį ir efektyvesnį įgūdžių įsisavinimą.

Žemiau pateikiami šio treniravimo metodo video pavyzdžiai:

Ballrythmic Metodas

Ballrytmic komandos pasirodymas

Mes savo metodu sujungiame abi smegenų puses fiziniu aktyvumu, kur mes nuolat stimuliuojame abi mūsų kūno puses. Motorinė stimuliacija tiesiogiai veikia smegenų vystymą ir akademinį intelektą visuose amžiuose. Mes galime sugerti daugiau informacijos greičiau, jei ji yra mums pateikta įdomiai. Teigiamos emocijos dėmesingoje, įspėjamojoje, o tuo pačiu metu ir atsipalaidavimo būsenoje pagerina mokymąsi ir motyvaciją. Neurologė Jessica Grahn iš Smegenų ir Minčių Centro Universiteto Vakarų Ontarijuje teigia, kad visapusis treniravimas yra geresnis nei vienpusis treniravimas. Įvairių krypčių požiūriai veikia, nes jie yra mūsų smegenų sudedamosios dalys. Mes negalime funkcionuoti be savo smegenų, absoliučiai viskas, ką mes betreniruotume, veikia kaip pokyčiai mūsų smegenyse.

FC Barcelona žaidimas yra labai svarbus Bruyninckx‘o filosofijoje, nes jo treniruotėse žaidėjai nuolat juda tam, kad geriau suprastų laiką ir erdvę. Jis aiškina: jei komanda nuolat perdavinėja kamuolį tam tikrais kampais labai dideliu greičiu yra neįmanoma perimti kamuolį. Tam reikalinga didžiulė koncentracija ir kūrybingumas.
Slaven’as Bilic’ius Kroatijos nacionalinės rinktinės treneris teigia – “sistemos futbole miršta, didžiausią reikšmę turi 10 žaidėjų judėjimas aikštėje. Būtent tai pabrėžia Michael’o filosofija – judėjimą ir koncentraciją“.

Žemiau pateikiami Michael’o Bruyninckx’o atliekamų pratimų pavyzdžiai:

Michael Bruyninckx pratimas

Michael Brunynckx pratimas 2

„Aš niekada nesu matęs nieko panašaus futbole, na gal išskyrus Wiel Coerver“,- teigia Eurosporto komentatorius Herman Hobert, primindamas legendinį Olandų futbolo mokyklos įkūrėją ir buvusį Feyenordo trenerį, pravardžiuojamą futbolo Albertu Einšteinu.

„Michael yra tikras įkvėpimas, labai entuziastingas, visada pasiruošęs naujoms idėjoms ir labai draugiškas. Jis žaidėjams suteikia laisvę, bet tuo pačiu nubrėžia jiems ribas, kurių jie negali peržengti. Jis ypatingas tuo, kad nuolat riekalauja labai aukštų standartų ir maksimalios koncentracijos“.

Daugiau informacijos apie šio trenerio metodus, bei pratimų pavyzdžių galima surasti www.youtube.com paieškoje įvedus: Michael Bruyninckx.

Kuo gi ypatingas šis olandas, kurio futbolo karjera dėl kelio traumos nutrūko dar nesužaidus nė vienų rungtynių vyrų futbole?
Didžiausias jo nuopelnas yra „futbolo periodizacijos“ teorijos praktinis pritaikymas futbole. Rezultatai kalba patys už save. Ten kur prisiliečia garsiojo olando ranka rezultatų laukti ilgai netenka. Siūlome R. Verheijen’o interviu, parengta pagal portalą goal.com.

Anglija U-21 Europos čempionato finalinį etapą pradės be Jack Wilshere ir Andy Carroll, dviejų jaunų žvaigždžių, kurie į rinktinę nepateko dėl pervargimo ir traumų pavojaus.
Raymondas Verheijenas, tarptautinio lygio treneris ir fizinio parengimo guru, negali atsistebėti tuo. Jis suabejojo Arsenalo FC naudojamais moksliniais metodais ir pareikalavo Arsenal FC pasiteisinti, kodėl Jack Wilshere negali žaisti turnyre, o taip pat paaiškino, kodėl Andy Carroll turėtų prisijungti prie Jordan Henderson, Phil Jones, dano Christian Eriksen, šveicaro Xherdan Shaqiri ir ispano David De Gea šiame turnyre.

R. Verheijenas, šiuo metu dirbantis Velso nacionalinės rinktinės vyr. trenerio asistentu, taip pat yra laisvai samdomas futbolo fizinio paruošimo ekspertas, pareiškė, kad Arsenalo ir kitų Premier Lygos klubų naudojama GPS sistema, nustatanti žaidėjų judejimą aikštėje rungtynių ir treniruočių metu yra netinkama, nes jos paklaida yra apie 10%.

Olandų specialistas įsitikinęs, kad tai išryškina didesnę treniravimo problemą Didžiojoje Britanijoje, kur išsilavinimo trūkumas apie futbolo fizinį paruošimą reiškia, kad tos pačios klaidos yra nuolat kartojamos. Verheijenas 54 kartus atstovavo savo šalį įvairaus amžiaus rinktinėse ir yra įsitikinęs, kad išsekimas negali būti priežąstis, neleidžianti dalyvauti finaliniame turnyre.

Duodamas išskirtinį interviu Goal.com jis sakė: kiekvienas sutinka, kad žaidimas finaliniame turnyre po įtempto ir ilgo sezono nėra idealu, bet tai įmanoma. Dauguma žmonių kaltina rungtynių kiekį sezone, tačiau jei žaidėjai būtų treniruojami laipsniškai priešsezonio metu, vietoj to, kad fizinis paruošimas yra organizuojamas verčiant žaidėjus bėgioti 2-3 savaites, jie būtų fiziškai pasiruošę ir švieži, net sezono pabaigoje. Jei jūs išsekinate žaidėjus dar prieš pirmas Premier lygos sezono rungtynes, tai yra absurdiška. Žaidėjai nuolatos nešiojasi nuovargį su savimi. Prasidėjus sezonui atsikratyti nuovargio yra labai sunku.

Žaidėjai sezoną turėtų pradėti švieži, o viskas, ką treneriai turėtų daryti sezono metu – atstatyti juos tarp rungtynių. Tada ir 60 rungtynių sezone nebus problema. Jei žaidėjai prarado šviežumą dar prieš sezoną, jie neištemps viso ilgo sezono. Jie per anksti pasieks raudonąją zoną.

Arsenal FC sumonatavo GPS informacijos dosje tam, kad parodytų rūpestį keliančią inormaciją apie Jack Wilshere, kaip jis pasiekė kritinį tašką ir yra po didžiule rizika, jei jam būtų leidžiama rungtyniauti U-21 čempionate.

Tarp kitko, Verheijenas nėra patenkintas šia sistema. GPS nėra teisinga sistema aiškina jis. Paklaida leidžiama šioje sistemoje yra mažiausiai 10%. Jei parodymai sako, kad žaidėjas nubėgo 1km, tai gali būti ir 900m. ir 1.1km. Aš dirbu pačiame aukščiausiame futbolo lygyje ir niekada nepriimčiau paklaidos, kuri sudaro 10%. Tai papraščiausiai neįmanoma elitiniame sporte. Aš noriu matuoti faktus, o ne prielaidas. “Taip, tu padarei 60 sprintu, oi ne 55” .

Aš manau, kad GPS turi pagerinti savo tikslumą pirmiausia tam, kad galėtų būti naudojama aukščiausiame lygyje.
Verheijenas mano, kad GPS neabejotinai pralaimi brangesniai sistemai, vadinamai Immotio, kurią naudoja tokie klubai kaip AC Milan, Bayern Munich, Ajax ir PSV Eindhoven. Jis sako, kad su GPS matuojate nuo vieno iki penkių matmenų per sekundę fiksuodami žaidėjo vieta aikštėje. Klubai naudoja ją, nes ji yra nešiojama ir pigesnė. Ją laisvai galima pernešti iš vienos aikštės į kitą. Immotio pateikia duomenis, kurie sudaro 1000 matmenų per sekundę, bet ji nėra transportuojama ir be abejo kainuoja daugiau.

Olandijoje Verheijenas atliko eksperimentą su keturiomis skirtingomis GPS sistemomis. Vienas žaidėjas buvo matuojamas su keturiomis skirtingomis sistemomis tuo pačiu metu ir buvo gauti keturi skirtingi rezultatai. GPS dirba teisingai tik esant linijiniam judejimui. Futbolas nėra vien linijinis judėjimas. GPS tikslumas mažėja mažėjant linijiniam judėjimui. Visi tie vadinami futbolo fizinio paruošimo ekspertai futbole verčiau turėtų pigesnę transportuojamą sistemą, nei tikslią sistemą. Kiekvienas sau iš to gali pasidaryti savo išvadas.

Verheijenas, kurio CV yra tokios darbo vietos kaip Pietų Korėjos, Olandijos ir Rusijos nacionalinės rinktinės, taip pat Barcelona, Chelsea, Manchester City, Sankt Peterburgo Zenito klubai, bei Olandijos Futbolo Asociacija yra pats didžausias futbolo periodizacijos gerbėjas. Jo treniravimo filosofija remiasi moto “mažiau yra geriau” filosofija, ypatinga tuo, kad žaidėjai treniruojami būti fiziškai paruoštiems futbole, o ne tarkim maratono bėgime.

Verheijenas pareiškė savo nuomonę ir dėl Andy Carroll, kuris visą sezoną tai žaidė, tai nežaidė Liverpool komandoje ir praeitame sezone sužaidė 31 rungtynes.
Wilshere ir Carroll be abejo galėjo rungtyniauti U-21 čempionate,- sakė Verheijenas. Jų fizinis paruošimas buvo pakankamas tam, kad galėtų žaisti Premier Lygoje paskutes savaites ar mėnesius.

Jis netgi būtų gavęs naudos dėl žaidimo Europos čempionate, nes būtų papildomai išvystęs savo fizinį pajėgumą po ilgalaikės traumos. Viskas, ką turi daryti Liverpool, tai tuo užsiimti rimtai po jo sugryžimo po čempionato. Žaisk Europos čempionate, pailsėk tris savaites ir po to laipsniškas pasiruošimas sezonui. Carrol būtų pakėlęs savo fizinio paruošimo lygį per tris savaites poilsio, praradęs truputi fizinio paruošimo ir įgavęs šviežumo. Viskas, ką jūs turite daryti priešsezonio metu – lėtai jį integruoti į Liverpool pirmąją komandą.

Po turnyro vasarą žaidėjai sukaupia daugiau fizinio paruošimo, nei priešsezonyje ir turetų susikoncentruoti į šviežumą. Tuo tarpu, kai klubai atlieka priešingą darbą per penkias ar šešias priešsezonio savaites, po Europos čempionato žaidėjams nereikia fizinio paruošimo treniruočių ar dviejų treniruočių per dieną. Viskas, ko jiems reikia, tai yra ideali periodizacija. Kokybė vietoj kiekybės.

Verheijenas, kurio daug žadanti karjera buvo nutraukta, klubu sąnario traumas studijavo sporto fiziologiją ir sporto psichologiją Amsterdamo Free Universitete, kur jo diplominis darbas tapo knyga “Futbolo Kondicionavimas”. Ji tapo Olandijos FA Biblija visiems trenerių kursams.

39 metų treneris, kuris turi UEFA-A lizenciją ir savo nuosavą futbolo akademiją Olandijoje kartu su Guus Hiddink ir Marco van Basten ginčyjasi, kad perdaug fizinio paruošimo trenerių yra atėję ne iš futbolo ir tai mato kaip didžiulę problemą Didžiojoje Britanijoje. Dauguma šalių, kuriose treniruočių proceso planavimas atliekamas futbolo trenerių yra aukštesnis, nei Didžiojoje Britanijoje, aiškina jis. DB treneriai turėtų būti mokomi planuoti savo treniruočių procesą ir sesijas teisingai. Ką mes matome fizinio paruošimo srityje, tai dauguma trenerių klubuose turi fizinio paruošimo trenerius ir fizinis paruošimas yra jų visiska preogatyva. Vyr. treneris atsakingas už futbolą, o fizinio parengimo treneris – už fizinį parengimą.

Olandijoje kiekvienas vyr. treneris yra atsakingas už periodizaciją. Jie atsakingi už visą treniruočių planavimą. Jie turi gilesnį fizinio treniravimo pasekmių techninėse sesijose supratimą. Todėl, kad Verheijeno karjera nutruko anksti, jis yra įsiutęs futbolo žaidėjas, kuris studijavo futbolo fiziologiją ir kuris yra daug efektyvesnis nei tie fizinio paruošimo treneriai, kurie ateina į futbolą iš kitur ir bando studijuoti futbolą. Būtent tas įsiūtis paskatino Verheijeną tapti treneriu. Didžiausia problema futbole yra tai, kad mes turime fizinio paruošimo trenerius, kurie turi futbolo kondicionavimo pagrindus, bet nesupranta futbolo konteksto kuriame jie dirba. Ne kiekvienas sugeba studijuoti futbolą ir išvystyti gilesnį supratimą apie nerašytas futbolo taisykles.

Verheijenas įsitikinęs, kad ambicingi buvę futbolo žaidėjai, kurie nori ateityje dirbti aukščiausiame lygyje, turėtų grižti į mokyklos suolą. Ne kiekvienas gali tapti vyr. treneriu, bet buvę žaidėjai visada nori dirbti aukščiausiame lygyje. Ką jie pirmiausia turėtų daryti – tai tapti specialistais periodizacijoje ar psichologijoje, ar dar kitoje srityje. Tai yra pagrindinis buvusių žaidėjų šansas dirbti dideliuose klubuose arba trenerių asistentais.

Žinoma fizinio parengimo treneriams nepatiks toks dalykas ir jie tai gali priimti kaip grąsinimą. Bet jei buvęs žaidėjas studijuoja tame pačiame universitete kaip ir fizinio parengimo treneris 4 metus, kodėl jis negali būti toks geras kaip ir fizinio parengimo treneris. Nematau tam jokių kliūčių.

Prieš du metus Verheijenas skaitė paskaitą Anglijos Futbolo Asociacijos kvietimu UEFA-Pro licenzijai Koventryje. Jis rašo:“Pietavau prieš savo paskaitą ir pamačiau Gareth Southgate, kuris tuo metu jau keturis metus treniravo Premier lygos klubą. Aš paklausiau su manimi buvusio Anglijos FA atstovo: ar Gareth taip pat skaito paskaitą šiame kurse? Jis atsakė: oi ne, jis vienas iš klausytojų ir studentų. Aš labai nustebau. Kaip Premier Lygos Vyr. treneris gali neturėti PRO licenzijos. Ar tu galėtum vairuoti Anglijoje neturėdamas vairuotojo pažymėjimo?“.

Anglijos požiūris labai skiriasi nuo Verheijeno gimtosios Olandijos, kurią jis laiko lydere trenerių moksluose. Buvę žaidėjai, norintys dirbti aukščiausiame lygyje turi pereiti visas treniravimo laiptų pakopas tam, kad gauti darbą elitinėse pareigose. Pvz. Frank de Boer ir Phillip Cocu tai padarė visai nesenai, o Giovanni van Bronckhrst ir Dennis Bergkamp planuoja daryti. Pirmoji pakopa šiems minėtiems būsimiems treneriams yra U-13 komanda jų klubuose.

Verheijenas taip pat pastoviai “muša bugną” savo Twitterio skiltyje apie būtinybę treneriams sukaupti žinių ir patirties, bei būti atsakingiems už savo žaidėjus. „Žmonės negali pritaikyti to ko jie nežino. Dėl to, kad trenerių išsilavinime yra labai daug spragų, treneriai skęsta tose spragose ir neturi eksperto lygio specializuotis tokiose srityse kaip futbolo fizinis paruošimas, bei nesijaučia atsakingi už žaidėju traumas. Mano pareiga tą nuolat aiškinti per Twitter“, – sako jis. Verheijeno twitter žinutes galite sekti šioje nuorodoje: www.twitter.com/#!/raymondverheije

„Aš jau dabar prognozuoju, kad ateinančiame priešsezonyje visos anglų komandos bėgios aikštėje, miškuose ar parkuose pirmyn ir atgal. Jau pačią pirmą pasiruošimo sezonui dieną treneriai vers žaidėjus bėgti vieną ar dvi mylias. Tai vis dar Anglijos lygis. Versti žaidėjus bėgioti yra priešistorė“,- prideda jis.

Nenuostabu, kad Anglija yra laikoma Europos dinozauru futbole ir kas antri metai atsiduria ant Europos ir Pasaulio futbolo scenos.

Straipsnis verstas iš knygos „Science and soccer“ (2003)
Straipsnio autorius: Dick Bate.
Vertėjas: Giedrius Budginas

Pirmąją straipsnio dalį rasite čia: http://futbolotreneris.lt/2011/02/24/futbolo-igudziu-lavinimas-i-dalis/

Kiekvienas žaidėjas skirtingai tobulėja ir mokosi. Sėkmingas ir susidomėjęs žaidėjas yra labiau linkęs stengtis treniruotėse. Sėkmė turi įtakos tiek progresui, tiek domėjimuisi. Treniruotės duoda pokytį. Skaityti plačiau

Vasario 26 Marijampolės futbolo manieže įvyko pirmasis futbolo trenerių turnyras „Lietuvos futbolo treneriai 2011″. Skaityti plačiau

FUTBOLO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS

Straipsnis verstas iš knygos „Science and soccer“ (2003)
Straipsnio autorius: Dick Bate.
Vertėjas: Giedrius Budginas Skaityti plačiau

Kviečiame į futbolo turnyrą „Futbolo treneriai 2011“

Šių metų vasario 26 dieną Marijampolės futbolo manieže įvyks futbolo turnyras „Futbolo treneriai 2011“ taurei laimėti. Skaityti plačiau

Sveika mityba yra svarbi kiekvienam sportininkui. Kuo sveikesnį maistą gauna mūsų organizmas, tuo daugiau energijos gausite iš jo.

Maiste yra trys skirtingi energijos šaltiniai:

1. Riebalai
2. Baltymai
3. Angliavandeniai Skaityti plačiau

Vienas pagrindinių futbolo treniruočių metodų šiuolaikiniame futbole yra mažieji futbolo žaidimai (angliškai: small sided games). Tiesioginis šio angliško termino vertimas nėra labai tinkamas, todėl šiame straipsnyje bus naudojamas terminas (mažieji futbolo žaidimai). Skaityti plačiau

Įkvėptas Olandų futbolo rinktinės sėkmės Pasaulio futbolo čempionate, bei antros vietos pasaulio futbolo rinktinių reitinge, nusprendžiau perskaityti knygą apie KNVB (Olandų futbolo federacijos) žaidėjų rengimo filosofiją, skirtą vaikų treniravimui nuo 10 iki 12 metų. Treniravimo idėjos pateiktos knygoje tikrai nenuvylė, todėl keletą jų norėčiau pateikti ir Lietuvos treneriams.
Skaityti plačiau