Lietuvos futbolininkų asociacijos vadovas Arūnas Klimavičius interviu LRT portalui (http://tiny.cc/wvlymz) atskleidė kaip puikiai (kabutėse) darbuojasi penkerius metus gyvuojanti ir Lietuvos futbolo federacijos dosniai finansuojama Lietuvos futbolo žaidėjų sąjunga. Ta proga ir mes norime pasidalinti tam tikromis savo įžvalgomis.

Ar dar ilgai kęsime nesibaigiančius skandalus, darančius gėdą Lietuvos futbolui, galimai atbaidančius potencialius rėmėjus ir sirgalius?

Prieš kelias savaites sužinojome, kad dėl Sporto įstatymų kriterijų neatitikimo Lietuvos futbolo federacija negavo finansavimo iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos aruodo, o dabar pamatėme, kad LFF skiria finansavimą asociacijai, kurios vadovai ir darbuotojai tik išsimoka sau atlyginimus, bet realiai nieko nedaro.

2016 metais įsteigta Lietuvos futbolo žaidėjų sąjunga iš federacijos jau sulaukė 150 000 eurų paramos. Šiais metais jos finansavimas siekia 59 000 eurų. Ir kas už tuos pinigus nuveikta? Pasirodo, kad per penkerius metus Lietuvos futbolo žaidėjų sąjunga taip ir nesugebėjo susikurti nei internetinės svetainės, nei paskyros Facebook ar kokiame kitame socialiniame tinkle. Jos vadovai pripažįsta, kad negali pasigirti ir jokiais tiesioginiais darbais.

Kyla klausimas, kam reikalingas ir naudingas toks pinigų švaistymas? Kodėl asmenys, kurie realiai nieko neveikia, gauna atlyginimus? Įsivaizduokite normalią įmonę veikiančią tokiu principu? Įdomiausia, kad nieko per penkerius metus nenuveikusiai asociacijai finansavimas ne mažinamas, o didinamas, o nežinia ką veikiančių darbuotojų skaičius išaugo iki penkių. Tik neaišku, ką tie penki darbuotojai ten veikia.

Esame įsitikinę, kad tai yra nepateisinamas futbolo lėšų švaistymas. Jei kažkam atrodo, kad 59 000 eurų yra per mažai, kad už tokius pinigus nieko ypatingo nesukursi, norime pateikti savo kontrargumentus.

Futbolotreneris.lt per kelis metus sugebėjo suorganizuoti ne vieną seminarą sportuojančių vaikų tėvams, treneriams, surengti didžiulę konferenciją su specialistais iš užsienio, taip pat vykdome įvairius futbolo renginius su Nyderlandų ambasada, vaikų futbolo stovyklas, futbolo turnyrus, renginius, kuriuos transliavo delfi.tv. Praėjusį šeštadienį surengėme pirmą webinarą su futbolo specialistu iš Anglijos. Turime internetinę svetainę ir aktyvią facebook paskyrą į kurią keliame įvairų turinį – ne tik straipsnius, bet ir specialius video su treniruotėmis. Ir visa tai darome neturėdami jokio stambaus ir nuolatinio rėmėjo.

Galime tik įsivaizduoti, ką galėtume nuveikti per metus gaudami 59 000 eurų finansavimą. Pavyzdžiui, galėtume surengti specialius mokymus Lietuvos futbolo treneriams. Prieš metus Lietuvoje pradėjus naudoti Anderlecht žaidėjų rengimo sistemą mūsų šalies futbolo mokyklos skatinamos diegti periodizaciją. Tai reiškia, kad kiekvienas treneris specializuojasi ir koncentruojasi tik į tam tikros amžiaus grupės vaikų treniravimą: 9-12 metų, 13-16, 17 ir vyresnių. Natūralu, kad dabartinė sistema, kai tas pats treneris treniruoja vaikus nuo 4 iki 18 metų neveikia, nes net ir pats geriausias treneris negali išmanyti užsiėmimų ir su 4 metų vaiku, ir su 18 metų į vyrų futbolą žengiančiu žaidėju specifikos ir niuansų. Todėl progresyviose futbolo šalyse treneriai specializuojasi darbui su tam tikro amžiaus vaikais ir tampa būtent to amžiaus tarpsnio specialistais. Už 59 000 tūkstančius eurų vaikų treneriams būtų galima surengti metų trukmės mokymus su specialistais iš užsienio, kurių metu treneriai gautų jų treniruojamų vaikų amžiui aktualias žinias ir specifinę informaciją. Tokiu būdu paruoštume trenerius, kurie sėkmingai dirbtų periodizacijos principu, nes dabar tokių specialistų, kurie tikrai išmano tam tikrą amžiaus tarpsnį mes paprasčiausiai neturime.

Neabejojame, kad galimybių tikslingiau panaudoti Lietuvos futbolo federacijai iš UEFA ir FIFA programų skiriamus pinigus yra žymiai daugiau. Nesakome, kad Lietuvai nereikia profesionalių futbolininkų interesus atstovaujančios asociacijos, bet ji turi būti veiksni, skaidri ir atskaitinga ne tik federacijai, bet visai futbolo bendruomenei.

Futbolas Lietuvoje susiduria su labai dideliais iššūkiais, o visuotinio karantino ir bręstančios ekonominės krizės laikotarpiu tie iššūkiai bus tik dar didesni. Jei norime kelti futbolo lygį, privalome tikslingai išnaudoti kiekvieną eurą ir jau tikrai negalime nekreipti dėmesio, kai jokios realios veiklos nevykdanti asociacija kasmet pravalgo dešimtis tūkstančių eurų.