22Vas

Kaip padrąsinti vaikus prieš rungtynes? Kaip sumažinti vaiko kaltės jausmą?

Sulaukėme pirmųjų tėvelių klausimų į kuriuos atsako grupių psichologė kandidatė Alina Bechterevė.

Kaip padrąsinti vaikus prieš rungtynes, kad jie nebijotų, mėgautųsi žaidimu, bet tuo pačiu ir „neperspausti“?

Čia svarbu suvokti du procesus: 1. vaiko drąsinimą ir 2. jam kylančių jausmų pripažinimą.

  1. Derėtų su vaiku aptarti patį procesą: kur, kada bus vykstama, kiek truks rungtynės, kadangi vaikai ruošėsi varžyboms, teniravosi, stengėsi. Rungtynės yra tas pats futbolo žaidimas tik kitoje vietoje su kitais vaikais. Pačios rungtynės yra šventė ir tai priduoda įdomumo, nepriklausomai koks bus rungtynių rezultatas.
  2. Belaukiant rungtynių nederėtų neigti vaikams kylančio nerimo. Reikėtų leisti jiems pakalbėti apie įtampą, kurią jie jaučia. (Patys vaikai šios temos dažniausiai neiškelia, tad ją aktualizuoti yra tėvelių užduotis). Padėti vaikams suprasti kaip jie jaučiasi, įvardinti, kad nerimauja ir tai yra normalus jausmas. (Neteisinga būtų sakyti: nebijok, nereikia nerimauti, viskas bus gerai. Tinkamas variantas: turbūt nerimauji dėl rungtynių, nerimauti yra normalu, juk rungtynės kasdien nevyksta, suprantu tave. Pasidalinkite, kad ir jums būna situacijų, kai nerimaujate. Drąsindami galite naudotis: http://www.pvc.lt/lt/socialines-kampanijos/zodziai-zeidzia-visam-gyvenimui/2-be-kategorijos/246-101-pagyrimas-vaikams kur rasite ne tik pagyrimus, bet ir frazes tinkančias vaiko padrąsinimui).

Kaip sumažinti vaiko kaltės jausmą už netaiklų perdavimą/įvartį/praleistą įvartį, kai dėl jo kritikuoja komandos nariai?

Ugdymo procese turėtų būti aptariama, kad be klaidų mokymosi procesas nevykta, kaip ir futbolo žaidimas. (Apie tai su vaikais turėtų kalbėti tiek treneriai tiek ir tėvai). Vaikai tam ir lanko futbolą, kad jo mokytųsi ir klysti yra normalu. O suklydus kyla įvairių jausmų: tiek tam, kuris suklydo, tiek tiems, kurie žaidžia kartu. Turbūt liūdna, pikta, aplanko nusivylimas, kad nepavyko pataikyti ar perduoti kamuolio. Pokalbyje įvardinkite visiems vaikams kilusius jausmus. (Pykti, būti nusiminusiems, nervintis ir t.t. yra normalu. Tėvų užduotis – padėti vaikams pamatyti šiuos jausmus ir juos išgyventi). Drąsinkite, kad tiek jausmai tokioje situacijoje, tiek klaidos yra normalu. Suklydus nereikėtų nuleisti rankų, derėtų dėti pastangas ir žaisti toliau. (Tikiu tavimi, kitą kartą tau pavyks/išeis geriau. Tikiu, mačiau, kad labai stengeisi).

Džiaugiamės, kad sulaukėme klausimų. Visi norintys, tėveliai ar treneriai gali užduoti klausimus bet kuriuo metu ir į juos kuo skubiau bus atsakyta. Ugdykime jaunąją kartą teisingai ir nebijokime tų vietų, kur galbūt trūksta kompetencijų, o visuomet kreipkimės pagalbos ar patarimų į kompetentingus profesionalus.

Dalintis:

Komentuoti