Deividas Šemberas
24Vas

Pagrindinės diskusijos su D. Šemberu dalyvių tezės

Artėjant atviram pokalbiui su LFF generaliniu sekretoriumi E. Stankevičiumi nusprendėme pasidalinti praėjusios diskusijos su D. Šemberu dalyvių tezėmis.

DEIVIDAS ŠEMBERAS

Viena iš didžiausių mūsų futbolo problemų – techninis futbolo vystymas ir darbas su treneriais. Jei nėra kokybiško darbo su treneriais, tai nėra ir kokybiško darbo su vaikais. Trenerius reikia motyvuoti, apmokyti ir nukreipti reikiama kryptimi.

Trenerių darbo kokybė pasikeistų, jei vaikus ugdytų klubai. Būtų priežiūra, reikalavimai ir metodika. Tokiu būdu dirba visi Vakarų Europos futbolo klubai, net ir Amerika pereina prie klubinės sistemos. Tai rodo jos efektyvumą.

Kodėl Lietuvoje tai nepadaryta? Nes LFF valdymo struktūra yra ydinga.

Lietuvos futbolo struktūros ašis: Konferencija – Vykdomasis Komitetas (10 apskričių ir 8 šakinės asociacijos) – Generalinis sekretorius/Prezidentas. Ši sistema yra orientuota į pinigų įsisavinimą, o ne į procesų organizavimą. Šakinių asociacijų struktūra rodo, kad jos pačios nusistato sau uždavinius, pačios jų siekia ir pačios įvertina bei sau atsiskaito už pasiekimus. LFF vadovui yra sudėtinga deleguoti užduotį ir už jos įgyvendinimą reikalauti atsiskaitymo šakinių asociacijų. Kitose organizacijose veiklą vykdo organizacijos vadovams tiesiogiai pavaldūs specialistai. O LFF prezidentas ar generalinis sekretorius neturi teisės reikalauti iš šakinių asociacijų ataskaitų, nes jis gali būti bet kurią dieną tų pačių šakinių asociacijų vadovų sprendimu atleistas iš pareigų.

 

LFF KONFERENCIJA. Tai aukščiausias valdymo organas, priimantis politinius sprendimus. Konferencijoje savo atstovus turi 10 apskričių federacijų ir 8 šakinės asociacijos. O kur futbolo klubų atstovai? Kas atstovauja jų interesus? Teoriškai Lietuvos futbolo klubų asociacija turėtų atstovauti klubus, bet joje yra tik 2-3 tikri futbolo klubai, likę – tik komandos. Ir toje asociacijoje niekada nebus bendro požiūrio į futbolo problemas, nebus sutarimo, nes tų klubų ir komandų interesai labai skirtingi.

 

ŠAKINĖS ASOCIACIJOS. LFF nariais gali būti Žaidėjų, Teisėjų, ar tikra Futbolo klubų asociacija. Manau, kad į ją turi būti priimti ir Pirmos lygos klubai, ji turi atstovauti klubinius interesus, susijusius su vaikų ugdymu ir pan. Visas kitas asociacijas reikia pertvarkyti.

Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos (LVJFA) apskritai neturėtų būti, nes jos veiklą gali vykdyti LFF departamentas, kuriam generalinis sekretorius galėtų aiškiai suformuluoti užduotį ir reikalauti atsiskaitymo už įvykdytus darbus. Kam reikia LVJFA, jei vaikų ir jaunių varžybų organizavimu gali užsiimti LFF Varžybų skyrius. Bet LVJFA yra politinis įrankis skirtas išlaikyti įtaką federacijoje ir įsisavinti UEFA bei FIFA skiriamus pinigus. Ir tą patį galima pasakyti apie kiekvieną šakinę asociaciją. Futbolo techninio vystymo, Masinio futbolo, Moterų futbolo, Salės futbolo asociacijų veiklą taip pat gali vykdyti LFF departamentai. Tik atlikus šiuos pokyčius galima Lietuvos futbolo strategiją paversti procesu, orientuotu į rezultatą.

Tikslinį finansavimą iš LFF turi gauti klubai, turintys sertifikuotas futbolo mokyklas, ugdantys vaikus. Tai turi būti federacijos ir futbolo pagrindas. Tik per klubus galima pradėti vystyti vaikų ugdymo sistemą. Jei turėsim stiprius klubus, turėsim ir stiprią rinktinę.

Taip pat reikia kalbėti apie tikrą futbolo klubų asociaciją, kuri atstovautų klubus federacijoje. Ne komandų, o klubų, su savo futbolo akademijomis.

 

ALTERNATYVI FEDERACIJA. Nėra šansų, kad UEFA ar FIFA pripažins tokią alternatyvią organizaciją. Todėl LFF turi pati keistis ir vystytis pagal normalią, sporto organizacijoms tinkančią struktūrą. Bet tai priklauso ne tik nuo organizacijos vadovo, bet nuo Vykdomojo Komiteto narių. Bet nemanau, kad jie sutiks pjauti šaką, ant kurios patys sėdi. Visgi, manau, kad mes turėtume subręsti iki to pokyčio.

 

APSKRIČIŲ FEDERACIJOS. Federacija turėtų aiškiai nustatyti, kokias funkcijas turi atlikti apskričių federacijos. Realiai – deleguoti joms užduotis pagal savo strateginį planą. Bet nei viena asociacija neturi savo veiklos plano ar vizijos. Negalima sakyti, kad apskritys nieko nedaro. Jos vykdo varžybas, vienos – daugiau, kitos – mažiau. Bet realiai aiškių funkcijų ir krypties asociacijos neturi.

 

PASIŪLYMAS. Gerojo valdymo praktikos raporte yra ir parašyta, kad dabartinė sistema yra ydinga. Tą raportą teigiamai įvertino ir UEFA atstovai. Jų teigimu, dabartinė sistema – skirta pinigų įsisavinimui, kai buvo sukurta centralizuota televizijos teisių sistema.

Norint keisti Lietuvos futbolą, reikia pradėti nuo organizacinės struktūros pakeitimų. LFF vadovai turi turėti galimybę aiškiai deleguoti užduotis ir reikalauti už jas atsakomybes. Tada vizija pavirs į procesą. Bet dabar Vykdomojo Komiteto nariai gali laisvai atstatydinti LFF prezidentą ir Generalinį sekretorių.

Ar tai įmanoma? Manau, kad tai pamatysime artimiausioje ateityje. Puikus pavyzdys bus LVJFA. Matysime, ar organizacija su visais VK nariais nori keistis, ar ne.

LFF struktūra

EDGARAS STANKEVIČIUS

LVJFA. LFF negali daryti LVJFA tiesioginio poveikio, išskyrus finansavimo sustabdymo. Mes galime tik sustabdyti tam tikras išmokas, ar apkarpyti jų biudžetą. Mano nuomone, LVJFA turėtų būti federacijos viduje. Viena iš taisytinų šios asociacijos sričių yra jos nariai. Šiai dienai jų yra vos 8. To būti negali. Turime vaikų futbolo čempionatus, jų dalyviai, mokyklos ir turi būti dedamoji bendrumenės dalis. Bet taip nėra. Todėl LFF buvo įkurtas Vaikų ir jaunių futbolo komitetas, kuris įtakos vaikų ir jaunių treniravimo programą diegimą Lietuvoje.

Jei padėtis LVJFA nesikeis, teks ją gražinti į federacijos vidų. Mes matome realią situaciją ir man niekas neįrodys, kad 8 narius turinti organizacija sugeba kompetentingai priimti visą vaikų ir jaunių strategiją. Aš tuo netikiu. Manau, kad turi būti bent 30-50 narių, o ne 6 ar 8.

 

A LYGA. Trejus metus galiojusi LFF sutartis su A lyga pasibaigė ir mes sėdame prie posėdžių stalo. Bet po paskutinio susitikimo per dvi savaites mes nesulaukėme nei vieno atsakymo iš A lygos – kaip jie mato bendradarbiavimą, strategiją, gaires ir pan. Jei A lyga neturi savo nuomonės, o tik nori iš federacijos gauti finansinį palaikymą, tai nėra gerai.

 

PIRMA LYGA. Turi atsirasti jos identitetas. Gal reikia futbolo sąjungos, kuri tuos klubus vienytų. Nekalbu apie Antrą lygą ar mėgėjus, bet bent jau Pirma lyga.

 

LFF BIUDŽETAS. 2018 m. biudžetas parodė, kad nebuvo tinkamai valdomi pinigų srautai. Todėl 2019 m. biudžetą dėliosime kantriai. Turime paskolų, turime ir teisinių ginčų, kitokį palikimą, su kuriuo mes ir dirbame. Privalome sekti savo biudžetą, kad metų pabaigoje nebūtų jis viršijamas.  LFF iki šiol turi apie 100 tūkst. eurų skolą iš Pirmos lygos klubų, kurie dar nesusimokėjo už teisėjavimą, nuobaudas ir pan. Tai Varžybų ir Licencijavimo skyriaus uždavinys. Taip pat ir kuras, telefono sąskaitos ir pan. Norime būti vieši ir atviri. Mes neturime ką slėpti. Pristatėme 2018 m. biudžetą, taip pat išviešinsime ir 2019 m. biudžetą, parodysime kur ir kam yra skiriami pinigai. Noriu, kad kiekvieną mėnesį per VK posėdžius, turime aiškiai kontroliuoti biudžetą, žinoti tikslius skaičius, nes nėra taip paprasta rasti atliekamus 80-90 tūkst. eurų pagal VK narių sumanymus. Taip metų pabaigoje ir susidaro pakankamai didelės skylės LFF biudžete, tenka išklausyti partnerių ir tiekėjų priekaištus dėl neapmokėtų sąskaitų. O visuomenė žino, kad visas LFF biudžetas siekia 9,3 mln. eurų. Ir susidaro įtempta padėtis.

 

VK ir VERSLAS. Mano asmenine nuomone, VK nariai turi būti būtent stambūs verslininkai, kurie ateitų į futbolą ne dėl asmeninių pasipelnymo tikslų. Šiais metais įvyko pasikeitimai Utenos ir Telšių apskrityse, atėjo stiprūs verslo žmonės, norintys suremti pečius ir padaryti kažką futbolo labui.

Manau, kad verslo pasaulis turi ateiti į futbolą. Manau, kad permainų bus ir daugiau, kad ir Kauno apskrityje. Norisi, kad ateitų stiprus verslininkas, norintis populiarinti futbolą, o ne tenkinti savo poreikius. Norisi suformuoti stiprią bendruomenę. Labai tikiuosi, kad mums tai pavyks.

 

NFA. Visi žino Nacionalinės futbolo asociacijos biudžetą, o kai sužinojau, kad joje yra 46 vaikai, buvau šokiruotas. Nelabai įsivaizdavau, ką 8 treneriai veikia su tais 46 vaikais? O dar administracija? Todėl svarstome, kad gal reikėtų NFA performuoti, jos bazę palikti nacionalinėms jaunimo rinktinėms, jos ten galėtų ruošis turnyrams, gyventi ir pan. O NFA biudžetą galėtume panaudoti naujai treniravimo programai įdiegti.

 

FUTSAL.  Mūsų salės futbolo asociacija sulaukia labai daug kritikos – pradedant nuo rinktinės formavimo, trenerių personalo, baigiant elementariu čempionato tvarkaraščiu ir jo nebuvimu. Kaip gali normalioje organizacijoje būti, kad savaitę prieš čempionato pradžią mes neturime oficialaus tvarkaraščio, neturime normalių internetinių transliacijų grafiko? Man tai yra nesuvokiama. Tai yra elementaraus nesugebėjimo planuoti apraiška, vadovybės nesugebėjimas nusistatyti aiškius kriterijus ir juos kelti. Mes negalime sau leisti tokių cirkų.

 

BENDRUOMENĖ. Kodėl mes nepriimame nieko iš bendruomenės? Gal būt galime pasidaryti kokį nors sprendžiantįjį „boardą“, kuris ateitų ir patartų – „mes matom tas ir tas problemas“. Gal būt atėjęs vienas iš jūsų į mūsų federaciją realiai pamatytumėt, ką mes veikiame, iš ko susideda mūsų veikla ir taip toliau. Mielai galėčiau pakviesti ir tą vadinamą kabinetą. Vienai darbo dienai. Pabūnam kartu ir pamatysit visus niuansus – kas vyksta su futbolu, kas vyksta federacijos viduje, nes tikrai yra aibė iššūkių, dedamųjų dalių, nori tu to ar nenori.

 

LICENCIJAVIMAS. Šiai dienai yra ydinga sistema. Nors apjungėme Varžybų ir Licencijavimo skyrius į vieną, bet problemos tai nepakeitė. Padidinom darbuotojų skaičių, bet guodžiamės, kad sumažėjo administracija, departamentų skaičius. Šiai dienai yra daug taisyklių, daug teorijos, bet tikrovėje jos neegzistuoja.

 

TECHNINIS VYSTYMAS. Kas mums duoda rezultatus? Visi tarkuoja rinktinių trenerius, bet ar bent vienas techninio skyriaus darbuotojas prisiėmė atsakomybę? Kiek mes tų techninių direktorių esame paruošę, kas jais galėtų būti? Todėl ir norime, kad su „Anderlecht“ programa pas mus po truputį vystytųsi ir techninių direktorių pozicija. Mes turime eiti į priekį.

 

VIZIJA. Iš techninės pusės, mes neturime aiškios vizijos, kaip ta techninė ar sportinė pusė turi vystytis. Jei paimsim „Anderlecht“ programą, kas bus už ją atsakingas? Kas atsakys po 2-3 metų? Federacija, generalinis sekretorius, techninis direktorius, ar kuratorius? Turime tai išdiskutuoti, pasidaryti 2-3 etapus, surinkti bendruomenę ir išsiaiškinti, ar yra poreikis, kokiais etapais tai įgyvendinti? Nupirkti programą mes galime, bet ar tai bus funkcionalu? Neaišku? Bet reikia pradėti.

 

TIKSLAI. Federacijoje turime pasileisti jaunimo ugdymo programas, nustatyti rinktinių trenerių skyrimo tvarką, užtikrinti Sporto ar Techninio direktoriaus atsiradimą. Turime priimti galutinius sprendimus, kad ir dėl NFA – ką mes su ja darome, koks jos likimas? Yra noras keisti ir parodyti, kad galime.

Gal reikia pasirengti normalią, veikiančią 2020-2024 m. strategiją, bet taip, kad ji realiai veiktų? Noriu aiškios krypties. Gerojo Valdymo Projekte yra gerų minčių, gal ne viskas atitinka mūsų realijas, bet mes turime žingsnis po žingsnio keistis. LVJFA, Techninė asociacija, NFA – pirmieji mūsų kaip federacijos žingsniai, trys momentai, kurie parodys ką mes iš tikrųjų darome, kaip mes tą ūkį tvarkysime.

 

PATARĖJAI. Manau, kad būtų gerai turėti visuomeninę patarėjų komandą, su kuriais būtų galima diskutuoti, kaip jiems atrodo, kaip įsivaizduoja kasdieninę veiklą, iššūkius ir pan. Gal mes kažko patys nematom? Kartą į du-tris mėnesius tokius susirinkimus tikrai galim turėti, ir federacija palaikys šią iniciatyvą.

 

KVIETIMAS. Norėčiau kviesti ir savo kolegas, LFF departamentų vadovus, asociacijų vadovus, kad jie pristatytų savo veiklą. Nes federacijoje tikrai yra ką aiškintis ir aiškinti. Iš to gims diskusija, normali, adekvati kritika.

LFF generalinis sekretorius

PAULIUS MALŽINSKAS

SISTEMA. Kol LFF pinigus skirstys žmonės, gaunantys tiesioginį finansavimą iš tos pačios federacijos, tol ir egzistuos sistemos blogis. Finansavimą turi skirti neutralūs žmonės, o jis turi atitekti už realiai vykdomas funkcijas, projektus. Bet sistemą pakeisti gali tik Konferencija, nes tik ji gali pakeisti LFF nuostatus.

GINTAUTAS BABRAVIČIUS

Lietuvos futbolo strategija (iki 2020 metų) ir Gerojo Valdymo Praktikos raportas. Šiuose dokumentuose viskas yra surašyta, reikia tik realizuoti. Futbolo Klubai kaip pamatas ir struktūra – yra įrašyti visose strategijose. Bet net ir mūsų didžiausi klubai nesugeba rasti bendros kalbos. Todėl klubai niekada nebus valdžioje, nes jiems rūpi komerciniai tikslai.

Korupcinė LFF ir šakinių asociacijų struktūra buvo sukurta 2008 metais. Šią sistemą sukūrė tuometinis LFF prezidentas Liutauras Varanavičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras. Jos tikslas, kad bet kokiuose rinkimuose LFF vadovai turėtų bent 70 procentų narių palaikymą. Dar 2017 m. į Vykdomąjį komitetą patekdavo ne 10, o tik 5 apskričių federacijų vadovai. Tai reiškia, kad likę 5 žiūrėdavo kitiems į burną ir visi tarnaudavo bosui. Kitos asociacijos, kurios gauna dotacijas iš futbolo federacijos, taip pat balsuoja taip kaip reikia.

Kas pasikeitė 2017 metais? Pavyko šiek tiek liberalizuoti šią sistemą, dabar joje dalyvauja jau 10 apskričių. Bet dotuojamos organizacijos liko. Sutinku, kad dauguma asociacijų turi grįžti į federaciją. Arba gali ir toliau vykdyti veiklą, tik be LFF dotacijų.

Jei Lietuvos Žaidėjų asociacija po trijų metų bus LFF sudėtyje, tai bus blogai.

Babravičius

ARTŪRAS GIMŽAUSKAS

TRENERIAI. Didžiausias permainas turime daryti dėl trenerių. Turime juos edukuoti, mokyti, kad jie pasikeistų. Nes jie yra ta grandis tarp vaikų, ir tik jis gali pakeisti situaciją Lietuvos futbole. Galim ir dar 5 metus keikti federaciją, bet nuo to niekas nepasikeis.

 

FINANSAI. Lietuvos futbole kiekvienais metais yra virš 20 mln. eurų pinigų krepšelyje. Apie 7 mln – disponuoja LFF, apie 7 mln – futbolo klubai. Dar apie 7 mln. į futbolą įdeda Savivalda. Bet ar tikrai tie pinigai panaudojami efektyviai? Sutinku, kad reikia keisti sistemą, bet pradėti reikia nuo savęs. Mūsų sėkmės garantas Utenoje – tai yra treneriai.

 

LYDERIAI. Man džiugu, kad Lietuvos futbolo bendruomenė tikrai keičiasi. Per tuos 5 metus atsiranda gerų idėjų ir iniciatyvų. Bet pasigendu lyderių, kurie mus visus sutelktų. Mes esame išsiskaidę, tempiame paklodę į save, norime pasiimti lėšų dalį ir tiesiog išgyventi iš to. Man skaudu, kai dalinamos solidarumo lėšos, mes gauname tiek pat, kaip ir klubai, kurie nieko dėl vaikų nedaro.

 

SLOVĖNAI. Jie kasmet paskirsto 4 mln. eurų 14-ai klubų, kurie dirba su vaikais. Tuose klubuose 32 proc. biudžeto išlaidų vidutiniškai skiriama vaikams. O mūsų klubai net ir iš tų 400 tūkst. eurų Solidarumo lėšų gauna tik ašaras.

 

UGDYMO PROGRAMA. Esmė ne programose, o treneriuose, jų kvalifikacijoje. Kai atsirado kompetentingas žmogus ir autoritetas – pasikeitė ir Utenio futbolo akademijos trenerių požiūris. Kai atėjo Aurelijus Skarbalius, jis viską sustatė į vietas, žmonės patikėjo jo programa. Tikiu, kad Utenos apskrityje užaugs ne tik Jonas Valančiūnas, bet ir būsimas rinktinės futbolininkas. O mūsų visų bendras tikslas ir turi būti rinktinė. Visi mes badome pirštais į sopulius, bet nedirbame dėl bendro tikslo. Reikia susitarti kaip daroma, susikoncentruoti, nereikia tikėtis, kad po 2-3 metų kas nors kardinaliai pasikeis. Reikia kantrybės ir susitelkimo.

 

KOMANDOS ir KLUBAI. Komandoms tapti futbolo klubais Lietuvoje neapsimoka. Lietuvos futbole finansiniai resursai yra riboti. Klubai žaidžia tik dėl Europos taurių turnyruose uždirbamų pinigų – apie 2 mln eurų. Tai mūsų šaltinis iš UEFA. Yra dar savivaldos pinigai, o trečias būdas gauti pajamų – lažybos. TV transliacijų teisės skiriamos nemokamai, bilietus perka tik trečdalis žiūrovų, kiti praeina nemokamai. Futbolas Lietuvoje dar nėra verslas, nes pas mus negalioja vakarietiški principai.

 

SERTIFIKAVIMAS. 2018 m. LFF ėmėsi iniciatyvos sertifikuoti futbolo akademijas. Tai labai gera iniciatyva. Bet aš jų paklausiau, ar jie skaičiavo, kiek reikia investuoti, kad pasiektum penkių žvaigždučių lygį? Man atsakė – imk ir pats susiskaičiuok. O man atrodo, kad būtų logiška prieš kažko imantis pasiskaičiuoti, kiek tai kainuos. Utenoje savivaldybė į mūsų klubą per penkerius metus investavo per 1,5 mln. eurų.

Artūras Gimžauskas

AURELIJUS SKARBALIUS

Lietuvos futbole tvyro chaosas, o Danijoje galima išvysti sistemą. Ir mes dabar turime judėti nuo chaoso prie sistemos. Svarbu įvardinti, pasidaryti išvadas ir ieškoti sprendimų. Svarbu žinoti, kokie žingsniai bus daromi ir kokia atsakomybė tenka.

Problemos: futbolininkai, treneriai, LFF. Viskas prasideda nuo viršaus. Ar LFF sugeba suvaldyti savo virtuvę? Ne. Kodėl? Nes pinigų įsisavinimo sistema veikia puikiai, bet vaikų, klubų, futbolo virtuvės valdymo sistema neveikia. Kad ji veiktų, reikia demokratijos principais vadovaujantis įsileisti kompetentingus žmones, kurie kiekvienoje srityje galėtų padėti.

Konkrečiai kalbėsiu apie Futbolo Techninio vystymo asociaciją. Kodėl šiai dienai mūsų futbolininkas yra toks koks yra? Kodėl mūsų treneriai nesugeba jo paruošti taip kaip reikia? Kokią reikia sukurti trenerių skatinimo sistemą, kad treneriai ir jų vadovai siektų kokybės? Jei norime, kad žaidėjas elitiniame lygyje jau viską mokėtų ir galėtume iš jo reikalauti, turime atkreipti dėmesį į klubus. Mūsų sporto sistemoje yra ir biudžetinės organizacijos su 7 mln. eurų biudžetu. Mūsų klubai tų pinigų gauti negali. Nebent tai būtų Všį, o dalininkas būtų ir savivaldybė.

Biudžetinėse organizacijose nėra gebėjimų siekti kokybės. Kiekvienas treneris turi savo komandą, bet nesugeba ugdyti žaidėjo. Danijoje tai daro klubai. Kaip LFF galėtų skatinti šitą sistemą? Metodikų yra visokių. Ir Danijoje nėra vienos sistemos. Jie licencijuoja visų kubų akademijas trimis lygiais, ir skiriamos trijų lygių sumos, bet jos skiriamos tik techniniams vadovams. O šis jau pats prižiūri kokybišką vaikų ir jaunimo ugdymo procesą ir netgi kuria savo metodiką. Techninis vadovas turi tiesioginį ryšį su rinktinių treneriais, vyksta dialogas. Tai yra sistemos valdymo principai. Klubai nori gauti pinigus ir pradeda siekti kokybės. Jie turi specialistus, kurie dirba su konkrečia amžiaus grupe, o ne eina per visą ugdymo laiką.

Visgi, esmė, kaip gavus metodiką ją suvaldyti ir pritaikyti? Paimkim „Žalgirį“. Jo vaikų futbolo akademija yra „Žalgirietis“. Akademijos vadovas yra Žydrūnas Grudzinskas. Jei federacija skirs „Anderlecht“ modelį ir akademija penkerius metus dirbs pagal ją, kas prisiims atsakomybę dėl galutinio produkto – klubui parengiamų žaidėjų? Ž.Grudzinskas ar federacija?

Kas vadovauja LFF Techniniam skyriui? Ar šiai dienai LFF turi modelį, kuriame visos grandys dirba Nacionalinei rinktinei? Turi būti kažkoks bendras kelias, modelis. Iki 10 metų – masinis futbolas, nuo 10 iki 12 – skirstymas į masinį ir meistriškumo futbolą, nuo 15 metų – einame prie elitinio futbolo. Bet kaip padaryti, kad vaikams būtų konkurencinga aplinka žaisti futbolą? Tą modelį reikia padaryti.

Kas šiai dienai sprendžia, kokia bus Nacionalinės rinktinės taktika, filosofija? Vyriausias treneris? Kas skiria ar renka trenerį? Trenerių Taryba? Ką apie ją girdite? Kas yra atsakingas? Gal rinktinių techninis direktorius? Mes turime didelius iššūkius – į jaunimo rinktinę parenkamas specialistas pagal konkretų profilį, o į 17 ir 19 metų rinktines savo specialistus siūlo Stasys Stankus. Taip ir turim – atsakomybės niekas neprisiima, bet įtaką sprendimams nori turėti visi. Kai mes išsiaiškinsim kokį techninį modelį turime, kam skiriame atsakomybę, parinkus strategiją, paskyrus lėšų, aiškiai įvardinant kaip tas procesas bus valdomas, po 5-10 metų turėsime rezultatą ir galėsime matyti kas pavyko, o kas ne.

Aurelijus Skarbalius

Primename, kad diskusijos su D. Šemberu tęsinys – Atvira diskusija su LFF Generaliniu sekretoriumi E. Stankevičiumi vyks trečiadienį, vasario 27 dieną, 18:30, Altspace Multifunkcinėje salėje, o diskusiją tiesiogiai transliuos DELFI.TV.
Renginio nuoroda – https://bit.ly/2Tjz9Tu.

Dalintis:

Komentuoti