Sėkmės istorijos. Justas Lasickas.
21 metų Justas Lasickas futbolininko karjerą 2014 metais pradėjo Vilniaus „Žalgirio“ komandoje. Su sostinės ekipa jis tris kartus tapo Lietuvos čempionu, iškovojo LFF taurę ir Supertaurę. Tačiau jaunasis futbolininkas ryškiausiai atsiskleidė palikęs „Žalgirį“ ir persikėlęs į Serbiją. Per 4 sezonus „Žalgirio“ gretose Lietuvos futbolo A lygos pirmenybėse jis sužaidė tik 24 rungtynes, o su Belgrado „Žemun“ komanda Serbijos aukščiausioje lygoje 2017-2018 m. sužaidė 34 rungtynes, pelnė 3 įvarčius ir buvo pripažintas geriausiu jaunu čempionato žaidėju.
Praėjusiais metais J. Lasickas debiutavo ir Lietuvos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje, o vasarą pasirašė trijų metų sutartį su Balstogės „Jagiellonia“ ekipa. Ir nors naujoje komandoje jis kol kas sužaidė tik dvi rungtynes, bet mes neabejojame, kad Justas nepasiduos ir ateityje išsikovos vietą pagrindinėje „Jagiellonia“ sudėtyje.
Justai, kaip tapai profesionaliu futbolininku?
Pats niekada neplanavau būti profesionaliu futbolininku. Didelį dėmesį visada skirdavau mokslams, bet su dideliu malonumu laiką leisdavau lauke su kamuoliu ir futbolo treniruotėse. Vaikystėje nebuvau savo komandos lyderis ir bene iki paskutinių metų vaikų futbole, dažniausiai tik kildavau nuo atsarginių suolo. Viskas pradėjo keistis, kai pradėjo kurtis „Žalgirio“ jaunimo ugdymo sistema ir atsirado daug aiškesnis tobulėjimo kelias. Patekau į tik besikuriančią „Žalgirio“ dublerių komandą ir pradėjau po truputį žaisti su vyrais. Po kurio laiko pastebėjo mane ir pirmos komandos treneriai, pakvietė treniruotis su pagrindine komanda ir taip prasidėjo mano futbolininko karjera.
Kaip manai, kurie sprendimai buvo reikšmingiausi?
Man labai padėjo tai, kad nuo vaikystės treniravausi su metais vyresniais komandos draugais. Kadangi buvau visada mažesnis, reikėjo lavinti kitas savybes. Dar vienas svarbus sprendimas buvo palikti „Žalgirį“ ir keltis žaisti į užsienį. Reikėjo palikti savo komforto zoną tam, kad labiau stumčiau save į priekį.
Jeigu galėtum atsukti laiką atgal, kuriuos sprendimus pakeistum?
Gal ir buvo ne pačių geriausių sprendimų, bet nieko nenorėčiau keisti. Esu laimingas ir patenkintas savo gyvenimu.
Ką patartum jauniesiems futbolininkams, svajojantiems tapti profesionaliais žaidėjais?
„Mano patarimas gali būti keistas ir neįprastas, bet aš norėčiau patarti neapleisti mokslų“
Pats pastebėjau, kad kuo labiau užsiėmęs būdavau, tuo daugiau ir nuveikdavau. Nereikia apsiriboti tik tuo, kad esi futbolininkas, kiekvieno kelias yra skirtingas ir pilnas kliūčių, ne visada viskas susiklosto sėkmingai, tačiau žinios niekur nedings ir gali padėti tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
