Žaidžiant futbolą žaidėjai privalo atlikti įvairius veiksmus ir judesius maksimaliame arba beveik maksimaliame greityje ir tai dažnai kartoti visų rungtynių metu. Futbolas iš esmės yra aciklinis, nenuspėjamas sportas, o tai reiškia, kad šiuos didelio intensyvumo veiksmus ar judesius skiria santykinai trumpas atsistatymo laikas.

Moksliniai tyrimai parodė, kad skirtumas tarp aukšto ir žemo lygio komandų daugiausia priklauso nuo veiksmų atlikimo intensyvumo, kurį komanda gali išlaikyti ilgesnį žaidimo laiką. Šis gebėjimas pavadintas REPEATED SPRINT ABILITY (RSA) ir tiksliau nurodo žaidėjo gebėjimą atlikti maksimalią anaerobinę, alaktatinę ir laktatinę veiklas per santykinai trumpą atsistatymo laiką. Žinoma, šis parametras priklauso nuo treniruočių krūvio, kurių metu siekiama padidinti fiziologines sportininko savybes.

Bet kokiu atveju negalime pamiršti, kad futbolas yra taktinė-strateginė sporto šaka, kurioje žaidėjams nuolat tenka suvokti, analizuoti ir priimti sprendimus atsižvelgiant į tam tikrą taktinį kontekstą, o šis pastoviai kinta. Sėkmingas trenerio pasirinkto žaidimo modelio vykdymas priklauso nuo žaidėjų mentalinio ir fizinio intensyvumo laipsnio, kuris formuojamas treniruotėse. Todėl galima teigti, kad intensyvumas yra gerai paruoštos ir teisingai suplanuotos treniruotės parametras.

Intensyvumo negalima atskirti nuo koncentracijos. Sakant, kad futbolui reikalingas intensyvumas, nurodomas jo kompleksiškumas ir nuolatinis koncentracijos poreikis. Galima išskirti santykinę maksimalią koncentraciją, nuolatinę koncentraciją, leidžiančią įvykdyti trenerio nurodymus pagal suplanuotą žaidimo modelį, siekiant priimti teisingus sprendimus priklausomai nuo situacijos aikštėje.

Treniruotėse visada turėtų būti laikomasi aiškaus tikslo. Šis uždavinys yra susijęs su treniruotės intensyvumu, koncentracija priimant sprendimus, atliekant įvairius veiksmus, nuolat besikeičiančioje situacijoje. Kuo daugiau žaidėjai treniruojami maksimalaus intensyvumo fone, tuo efektyviau jie vykdo sudėtingus, kompleksinius veiksmus. Tokios treniruotės žaidėjams leidžia būti nuolat „pasirengusiems“ priimti tinkamus sprendimus rungtynių metu.

Labai svarbu pabrėžti šią sąvoką: veiksmo atlikimo intensyvumas yra svarbesnis už bendrą veiksmų apimtį, o ne atvirkščiai. Apimtis reiškia tik santykinio maksimalaus intensyvumo kiekį.

Aukšto intensyvumo pratimų su kamuoliu principai:

Aukšto intensyvumo pratimai naudojami taktiniame-strateginiame kontekste, kai treniruotėse vienu metu lavinami/tobulinami žaidėjų taktiniai, techniniai, fiziniai ir mentaliniai gebėjimai. Taip siekiama, išlaikyti didelio intensyvumo lygį kuo ilgiau, imituojant rungtynių kontekstą. Tyrimai rodo, kad teisingas tokių pratimų parinkimas ir išpildymas turi didelę įtaką žaidėjų ir komandos efektyvumui.

Dažniausiai intensyvumas matuojamas trimis skirtingais būdais:

• GPS įrenginiais;
• Širdies ritmo matuokliais;
• „Borg“ skalė, pagrįsta individualiais atsiliepimais.

Parametrai, kuriais galima kalibruoti pratimo intensyvumą:

Dalyvaujančių žaidėjų skaičius. Akivaizdu, kad individualus intensyvumas, kurio reikia žaidėjui, priklauso nuo dalyvaujančių žaidėjų skaičiaus. Pratimai su mažesniu dalyvių skaičiumi (pvz., 1×1, 2×2, 3×3) padidina pakartotinų techninių/fizinių veiksmų skaičių kiekvienai situacijai, dėl ko didėja intensyvumas bei maksimalios koncentracijos poreikis.

Aikštės dydis. Didinant arba mažinant plotą, kuriame atliekama treniruotė keičiasi treniruotės intensyvumas. Aikštės dydis turi tiesioginę įtaką fiziologiniai ir mentaliniai apkrovai.

Pakartojimų skaičius, pratimo trukmė ir atsistatymo laikas. Pakartojimai, serijų skaičius, trukmė ir atsistatymo laikas įtakoja treniruotės intensyvumą. Radikalūs šių parametrų pokyčiai gali sukelti pavojingus persitreniravimo reiškinius (pvz. pervargimą).

Žaidėjų skatinimas. Trenerio padrąsinimas, emocija ir elgesys yra dar vienas elementas, stipriai veikiantis konkretaus pratimo ir visos treniruotės intensyvumą. Kai treneris nuolat skatina savo žaidėjus, vidutinis sesijos intensyvumas žymiai padidėja. Pastebimas ryškus širdies susitraukimų dažnio padidėjimas ir dar didesnis laktato koncentracijos kraujyje padidėjimas.

Apibendrinimas:

Futbolas – tai aciklinė sporto šaka, kurioje žaidėjams reikia atlikti aukšto intensyvumo veiksmus kartojamus dideliame greityje, atsistatant per sąlyginai trumpas pertraukas. Futbole neįmanoma numatyti didelio intensyvumo laikotarpių trukmės ir sekos. Kruopštus, atidus rungtynių stebėjimas treneriams leidžia prognozuoti aukšto intensyvumo specifiką, sukurti treniruočių planą, imituojantį rungtynėms būdingą veiklos modelį, ir šiuo pagrindu kurti mikrociklus, sudarytus iš treniruočių, kuriose pateikiami pratimai su tam tikrais skirtingais žaidimo ir atsistatymo laikais, tokiu būdu treniruotes priartinant rungtynėms.

Šaltinis: www.youcoach.it