07Geg

Paauglystė ir futbolas

Evoliucija taip jau lėmė, kad paauglio smegenys funkcionuoja visiškai skirtingai nei vaiko ar suaugusiojo. Viena iš pagrindinių ypatybių, kuria pasižymi paauglio smegenys, tai gebėjimas keistis arba kitaip sakant – smegenų plastiškumas. Smegenys keičiasi dėl naujai atsirandančių komunikacinių tinklų tarp skirtingų smegenų dalių. Pagrindinis veiksnys lemiantis smegenų pokyčius, tai aplinkos įtaka. Paauglystėje vykstant intensyviems smegenų pokyčiams vyksta spartus mąstymo ir socializacijos vystymasis. Gaila, bet šiuo laikotarpiu paaugliai yra labiausiai neatsparūs pavojingiems elgesio modeliams ir net rimtiems psichiniams susirgimams.

Paaugliai į rizikingą ir netinkamą veikla yra linkę todėl, kad skirtingos jų smegenų dalys vystosi skirtingu metu. Pagrindinės smegenų dalys, tarp kurių yra didelis vystymosi prasilenkimas, tai limbinė sistema ir prefrontalinė žievė. Smegenų regionas, kuriame yra limbinė sistema, bręsta greičiau. Ši smegenų dalis  yra atsakinga už emocijas, kurios paauglystės metu yra labai „jautrios, padidėjusios ir perdėtos“. Daug lėčiau vystosi smegenų regionas kur yra prefrontalinė žievė. Ši smegenų sritis yra atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą, įvertinimą/vertinimą ir impulsų bei emocijų (su)valdymą. Prefrontalinė smegenų žievė vystosi iki tol, kol asmeniui sueina 20 metų ir daugiau.

Futbolas ir paauglystė
Žurnalas Scientific American (2015 m., birželis)

Žinodami, kad emocionalumas ir racionalumas vystosi skirtingu metu paauglių smegenyse, galime labiau suprati paauglius. Suprasdami smegenų vystymosi ypatumus pamatysime, kad jų polinkis rizikingoms veikloms, malonumų vaikymuisi, nusigręžimui nuo tėvų link bendraamžių yra ne dėl „proto neturėjimo“, o dėl emocinių problemų.

Paauglių smegenų brandą (vystymąsi) lemia ne jų dydis, o jungčių kiekis tarp skirtingų smegenų regionų. Kuo daugiau jungčių tarp skirtingų smegenų regionų, tuo smegenys brandesnės. Jungčių kiekį tarp skirtingų smegenų dalių lemia baltosios medžiagos kiekis. Baltosios medžiagos pagrindinis komponentas yra riebalinė medžiaga vadinama mielinu. Mielinas dengia neuronų ląsteles, kuriais keliauja elektriniai signalai iš vieno neurono į kitą. Neuronai, kurie turi daug mielino, net 100 kartų greičiau perduoda informacija, nei tie neuronai, kurių mielinacija yra maža.

Mielinas labai pagreitina smegenų gebėjimą apdoroti informaciją, leidžia neuronams greitai atsigauti ir vėl perduoti naują informaciją. Labai įdomu yra tai, kad nors neuronai iš kitų šalia ar toliau esančių neuronų priima informaciją, bet nebūtinai ją perduoda toliau. Tam, kad informacijos perdavimas vykstų neuronas perduodantis informaciją kitam neuronui turi pasiekti tam tikrą „elektrinio sužadinimo“ slenkstį. Jeigu vienas neuronas „užkuria“ kitą, tai tokiu atveju inicijuojama eilė pokyčių ląstelėse, kurie sustiprina ryšį tarp skirtingų smegenų dalių.

Smegenų regionų kiekis
Žurnalas Scientific American (2015 m., birželis).

Paauglystė nėra vienintelis metas kada žmogaus gyvenime vystosi smegenys. Jos vystosi ne tik būnant įsčiose, bet ir daug vėlyvesniuose gyvenimo etapuose. Smegenų vystymasis paauglystėje ypatingas tuo, kad šiuo laikotarpiu labai ženkliai daugėja jungčių tarp skirtingų smegenų regionų, o tai nulemia tokių svarbių savybių vystymąsi, kaip gebėjimas įvertinti, sutarti su kitais, ilgalaikį planavimą, racionalių sprendimų priėmimą. Tai tokios savybės, kurios turės didžiulės įtakos visam likusiam paauglio gyvenimui. Nors paauglystės laikotarpiu limbinė sistema yra labiau išsivysčiusi nei prefrontalinė, bet tai nereiškia, kad pastaroji nefunkcionuoja visai; ji funkcionuoja, tik ne taip, kaip pas suaugusįjį.

Supratimas, kad paauglio smegenys yra unikalios ir greitai besikeičiančios, gali labai padėti tėvams, treneriams ir patiems paaugliams geriau susidoroti su šiame laikotarpyje kylančiais iššūkiais, bet tuo pačiu pasinaudoti ir atsiveriančiomis galimybėmis šio amžiaus laikotarpyje. Žinanojimas, kad prefrontalinė smegenų sritis vis dar vystymosi stadijoje, gali padėti tėvams ir treneriams perdaug jautriai nesureaguoti į tam tikrus paauglio veiksmus. Dėka smegenų plastiškumo su paaugliu galima konstruktyviu dialogu susitarti dėl jo laisvių ir atsakomybių. Treneriai labai gali padėti paaugliams kalbėdamiesi su jais apie jų besivystančių smegenų ypatumus ir patarti jiems, kokios naudos jie gali gauti lavindami tam tikrus įgūdžius tokiu metu, kada jų smegenys yra imliausios naujiems pokyčiams. Tai metas, kada paaugliai gali susikurti savo identitetą ir paruošti savo smegenis ateities iššūkiams.

Paaugliai sunkiai suvaldo emocijas, ypač tokiose situacijose kur vyrauja didelis spaudimas, pvz., futbolo rungtynės. Galime juos suprasti ir dėl to, kodėl jie tampa tokiais piktais, kai ne viskas vyksta pagal planą, pvz., praradus kamuolį ar praleidus įvartį. Paaugliai taip pat tampa daug jautresni kitų žmonių (trenerių, tėvų, komandos draugų) nuomonėms apie juos. Visa tai mums gali paaiškinti, kodėl žaidėjai taip dažnai svarbiais rungtynių momentais „pameta galvas“.

Žemiau esančiame vaizdo įraše Jose Mourinho spaudos konferencijoje kalba apie tai, kad jis rungtynių metu buvo Luke‘o Shaw smegenimis.

Treneriai dirbantys su paaugliais komandoje turi sukurti tinkamą emocinį klimatą. Neuromokslininkai treneriams siūlo būti žaidėjų „prefrontaline zona“, racionaliosiomis smegenimis. Paaugliai gali nesuvaldyti savo emocijų, bet treneriai gali jiems padėti kaip interpretuoti ir reaguoti į susidariusias situacijas. Reikia kurti tokią aplinką, kuri paaugliui teiktų emocinę paramą, o į jų klaidas būtų žiūrima kaip į būtinybę tolesniam tobulėjimui.

Paaugliai išsiskiria dar ir tuo, kad jiems patinka rizikuoti, išbandyti naujus dalykus. Paauglystės metu smegenyse yra labai daug dopamino, kuris vadinamas laimės hormonu. Dopaminas yra atsakingas už pasitenkinimo būsena kuri yra labai svarbi žmogaus veiklos motyvacijai, mokymuisi. Štai kodėl paaugliai daugelyje rizikingų situacijų mato malonumą, o ne pavojų. Toks mechanizmas treneriui gali padėti suprasti, kodėl žaidėjas atsidūręs vienas prieš varžovų vartininką bando įvartį įmušti kaip nors įmantriai, o ne paprastai ir užtikrintai. Žaidėjo taktinės klaidos gali reikšti ne tai, kad jis priima prastus sprendimus, bet tai, kad jis eilinį kartą bando „įkišti“ tokį perdavimą, kuris yra labai rizikingas, bet sėkmės atveju jis gali suteikti didžiulį pasitenkinimą žaidėjui. Paaugliams būtina sukurti tokią aplinką, kurioje jiems būtų leista eksperimentuoti ir rizikuoti.

Kiekvienas treneris žino apie tai, kad paaugliai išgyvena augimo spurtą, bet ar žinome, kad tuo pačiu metu augimo spurtas vyksta ir paauglio smegenyse? Paauglystės metus smegenyse vyksta didžiuliai pokyčiai ir tai yra labai tinkamas metas ugdyti ir brandinti tas savybes, kurios yra būdingos prefrontalinei smegenų zonai: sprendimų priėmimas, emocijų kontroliavimas, savireguliacija, tikslų kėlimas, veiklos planavimas ir t.t.

Paauglystė yra kritiškas momentas, tad šiuo laikotarpiu visiems tiems, kurie treniruoja paauglius, būtina su jais elgtis/dirbti jautriai. Dažniausiai vaikai lankyti treniruotes nustoja būdami 12-13 metų. Jų sprendimą nebedalyvauti organizuotame sporte lemia trys pagrindinės savybės (jų gali būti ir daugiau). Išskirsiu pagrindines priežastis ir parodysiu kaip jos susipriešina su paauglio „smegenimis“.

  1. Futbolo treniruotės nebeteikia malonumo. Paaugliui norisi, kad treniruotėse vyrautų tokia aplinka, kuri suteiktų jiesm galimybių rizikuoti, parodyti save, patirti naujų iššūkių. Jeigu to nėra, tai nėra kas jiems sukeltų reakcijas, kurios išskiria dopaminą – laimės hormoną. Sarah-Jayne Blackemore atliko su paaugliais elsperimentą, kurio rezultati parodė, kad paaugliai yra labiau linkę rizikuoti nei suaugusieji.
  2. Nerimas ir nervingumas dėl kritikos, kurią paaugliai gauna iš tėvų, trenerių ar komandos draugų. Paaugliai yra labai jautrūs neigiamai išorinei nuomonei ir kritikai, ir jiems labai skaudu jeigu komandos draugai juos atsumia. Vieno eksperimento metu paaugliai žaidė kompiuterinį žaidimą, kuriame reikėjo pasuotis kamuolį su kitais dviem žaidėjais.  Kai žaidėjai nustodavo pasuoti kamuolį kuriam žaidėjui, tai ta smegenų dalis, kuri reaguoja į fizinį skausmą, tapdavo aktyvi!!!
  3. Konfliktas su treneriu. Paaugliams būdinga nepaklusti autoritetui, jiems reikalingas žmogus, kuris juo suprastų, o ne jiems vadovautų.

Paauglystė yra išskirtinis vystymosi laikotarpis žmogaus gyvenime, kuris turi trūkumų ir galimybių. Suprasdami paauglius ir pažindami jų smegenys, galime savo darbo metodais prisitaikyti prie jų, o ne juos „pritempti“ prie savų metodų.

Parengė Giedrius Budginas

Dalintis:

Komentuoti