Vilniaus „Žalgirio“ komandoje trečią sezoną žaidžiančiam Sauliui Mikoliūnui gegužės 2 dieną sukaks 35 metai. Visgi, metų našta neslegia futbolininko ir jis tai įrodė kovo pabaigoje vykusiose atrankos į 2020 m. Europos futbolo čempionatą rungtynėse su Liuksemburgu, kai buvo neabejotinai geriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas. Per savo karjerą S. Mikoliūnas Lietuvos vyrų futbolo rinktinėje sužaidė jau 76 rungtynes ir pagal šį rodiklį atsilieka tik nuo Andriaus Skerlos (84 rungtynės) ir Deivido Šembero (82 rungtynės).

Vilniuje gimęs ir augęs futbolininkas dar 2003 m. debiutavo Lietuvos futbolo A lygoje. Sezoną pradėjęs Vilniaus „Šviesos“ komandoje, antroje dalyje S. Mikoliūnas žaidė Panevėžio „Ekrano“ gretose, o 2004 m. perėjo į pajėgiausią tuo metu Lietuvos futbolo klubą – FBK „Kaunas“. Su šia komanda jis 2004 m. tapo Lietuvos čempionu, taip pat iškovojo šalies taurę ir Supertaurę.

2005 m. S. Mikoliūnas pasirašė sutartį su Edinburgo „Hearts“ ekipa ir išvyko į Škotiją. Per keturis sezonus jis šios šalies aukščiausioje lygoje sužaidė 84 rungtynes ir pelnė 10 įvarčių, o jo atstovaujama komanda 2006 m. iškovojo šalies taurę. Nuo 2009 m. S. Mikoliūnas žaidė įvairiuose Ukrainos ir Baltarusijos futbolo klubuose, o 2016 m. pradžioje grįžo į gimtinę ir apsivilko Vilniaus „Žalgirio“ marškinėlius.

Sauliau, kaip tapai profesionaliu futbolininku?

Profesionaliu futbolininku tapau įdėjęs labai daug darbo ir pastangų treniruotėse.

Kaip manai, kurie sprendimai buvo reikšmingiausi?

Manau, kad reikšmingiausiu tapo mano tėvelių sprendimas atvesti mane į futbolo treniruotę, pas pirmąjį trenerį Viktorą Osetrovą. Man labai pasisekė, kad nuo mažų dienų turėjau tokį savo darbui atsidavusį trenerį kuris man ir padėjo nueiti visą kelią link profesionalaus futbolininko.

Jeigu galėtum atsukti laiką atgal, kuriuos sprendimus pakeistum?

Tikriausiai grįžčiau į 2009 m. vasarą, kai turėjau galimybę pereiti iš Edinburgo „Heatrs“ ekipos į tuo metu Anglijos pirmoje lygoje žaidusią „Swansea city“ komandą. Pamenu, kad sulaukęs jų pasiūlymo pradėjau ieškoti pelningesnio kontrakto, o manau, kad reikėjo labiau žiūrėti į tai kur kaip profesionalas galėjau dar labiau tobulėti ir siekti karjeros aukštumų.

Ką patartum jauniesiems futbolininkams, svajojantiems tapti profesionaliais futbolininkais?

Svarbiausia turėti svajonę ir jos siekti. Taip pat reikia būti sąžiningu – ir visų pirmą sau pačiam. Daryti viską su meile ir aistra. Augti geru žmogumi ir kaip vienas treneris man yra pasakęs: „Neprakniskite laiko, kol esat jauni, nes viskas jūsų rankose!“.