Vaidotas Rastenis
29Spa

Vaidotas Rastenis: „Dirbau tose futbolo srityse, kur niekas nedirbo ir nematė perspektyvos“

Spalio 15 d. Lietuvos futbolo federacija informavo futbolo bendruomenę, kad ilgametis Masinio futbolo asociacijos prezidentas Anatolijus Stacenka nusprendė trauktis iš savo posto. Federacijos pranešime spaudai buvo rašoma, kad naujo prezidento rinkimai įvyks lapkričio 5 dieną, Kaune. Pranešime nebuvo rašoma, kad tai turėjo būti rinkimai iš vieno pretendento, mat federacijos kuluaruose sklido kalbos, jog vykstant įtakos sferų dalybose šis krėslas paskirtas Kauno apskrities futbolo asociacijos prezidentui Sergejui Slyvai.

Vis dėlto, krėslų dalybos komplikavosi, kai spalio 25 d. savo „Facebook“ paskyroje apie norą siekti Lietuvos masinio futbolo asociacijos prezidento posto pareiškė Vaidotas Rastenis. Spalio 26 d. vykusiame asociacijos valdybos posėdyje V.Rastenio ir S.Slyvos kandidatūros buvo patvirtintos.

Vadovaujantis racionaliais kriterijais ir sveiku protu būsimasis MAFA vadovas nekelia abejonių. Tačiau futbolo federacijoje ir asociacijose žaidžiama pagal savas taisykles. Tai patvirtino ir 2017 m. pradžioje vykę MAFA prezidento rinkimai, kai masinio futbolo atstovai asociacijos prezidentu perrinko A.Stecenko, o pastarajam iššūkį metęs V.Rastenis galiausiai apsisprendė atsisakyti direktoriaus pareigų.

Istorijos ratui apsisukus Vaidotas ryžosi antrą kartą pamėginti ir įžengti į tą pačią upę. „Kandidatuosiu į prezidento postą. Lietuvos masinio futbolo asociacijos prezidento postą. T.y. ir į LFF Vykdomąjį komitetą.
Antras kartas. Pažiūrėsime, kas pasikeitė. O jei rimtai – ilgai galvojau, ar verta eiti. Dėl masinio futbolo neabejojau, kaip ir dėl „Utenio“ akademijoje vykdytų darbų ir ateities joje. Abejojau dėl kitų dalykų.

Abejojau, ar dar noriu patirti tai, ką savo noru patyriau prieš pusantrų metų, tik skirtumas toks, kad tada žinojau, jog viskas man baigsis ir baigėsi po rinkimų (beveik), o dabar rinkimai gali būti tik pradžia. Bet begalvodamas supratau vieną dalyką: kova, draskymasis – ne man, ir jei ką pasisekdavo sukurti ar gera padaryti futbolui, tai būdavo tik dėl atvirumo ir bendradarbiavimo su kitais. Net iš pirmo žvilgsnio svetimais. Ir leidžiant gyventi savo gyvenimus tiems, kas nepritaria, kalba už nugaros ar kasa duobes.

Kaip tai padaryti? Kantriai dirbant ir darant tai, ką darydavau iki šiol – bendraujant, laikantis susitarimų, ieškant argumentų ir tą patvirtinančių pavyzdžių, o jei tokių dar nėra (nes su naujais dalykais taip būna dažnai) – juos sukurti. Bet tai, jei laimėčiau. O tai dar reikia pasiekti.“

Nors lyg ir atrodo, kad V.Rastenio indėlis puoselėjant masinį futbolą yra savaime suprantamas, visgi, nusprendėme kreiptis į Vaidą ir iš jo lūpų išgirsti, kokius darbus jis išskirtų, kokiais pasiekimais džiaugiasi ir ką norėtų akcentuoti MAFA veikloje ateityje.

Jei ne paslaptis, kokiais keliais patekai į futbolo federaciją, kokia buvo pradžių pradžia?

Futbolą žaidžiu nuo 6 metų, sulaukęs 16-os sulaukiau kvietimo į Utenos „Utenio“ komandą, teko šiek tiek pažaisti Lietuvos II ir I lygose. Tačiau greit supratau, kad profesionaliu futbolininku nebūsiu, tad nusprendžiau futbolo labui darbuotis žurnalistų gretose. Teko kurti ir futbolo laidas, ir padirbėti „Futbolo ekspreso“ redaktoriumi. 2006 metai sužinojau, kad Lietuvos futbolo federacija ieško žmogaus į masinio futbolo projektų vadybininko pareigas. Taip prasidėjo mano veikla federacijoje.

Pirmas mano darbas buvo – suskaičiuoti realiai futbolą žaidžiančius vaikus. Kitaip sakant – atlikti masinio futbolo ūkio inventorizaciją. Po to sekė pirmieji masinio futbolo projektai. Pradėjome nuo (Ežio) golo – tai yra mokyklų futbolo žaidynių bei Vasaros linksmosios futbolo mokyklos. Per kelis metus dalyvių skaičius nuo kelių tūkstančių išaugo iki dešimties tūkstančių. Sėkmingiausiu ir masiškiausiu projektu tapo „Futboliukas“. Jis startavo 2008 m. ir sulaukė didelio pasisekimo. Iš pradžių siekėme įtraukti kuo daugiau moksleivių, tad pagrindinis akcentas buvo mokyklos. Vėliau  įžengėme ir į darželius. Mes rodėme pavyzdį, suteikdavome reikiamą inventorių, atskleisdavome galimybes, tačiau palaikyti šiuos projektus regionuose turėjo vietos futbolo entuziastai, futbolo klubai.

 

Ilgainiui atsirado įvairūs seminarai, iš kurių pedagogai išvykdavo labiau pasitikėdami savimi ir pamatę, kad jie nėra vieni, taip gimė daugybė futbolo projektų ir varžybų regionuose. Taip prasidėjo klubų ir mokyklų bendradarbiavimas. Klubų ir darželių bendri projektai. Iš „(Ežio) golo“ vaikų bei mokytojų pageidavimo gimė „Mr. Golas“. „LadyGolas“ ir „Live Your Goals“ – bendras masinio futbolo asociacijos ir Moterų futbolo asociacijos projektas su FIFA pagalba, po kurių mergaičių futbolo lankomumas šovė į dar neregėtas aukštumas.

Naujausiais duomenimis futbolas yra masiškiausia sporto šaka Lietuvoje. Ar nebūtų per drąsu teigti, kad tame yra ir tavo nuopelnas?

Būtų. Tikrai nenoriu pasakyti, kad aš vienas viską sugalvojau ir pats padariau. Dirbdamas Masinio futbolo asociacijoje stengiausi kurti aplinką, kurioje žmonėms gera būti, dirbti, organizuoti, žaisti – ir visa tai daryti patiems. Ir tą aplinką iš tiesų sukūrė patys žmonės, aš tik panaudojau UEFA ir FIFA lėšas, patirtį ir patarimus.

Trumpai tariant, aš tų projektų nesukūriau. Tiesiog, važinėdamas su jau vykdomais projektais po Lietuvą klausiau, ko žmonėms reikia ir pagal galimybes kažką pakoregavę ir susiteminę, mes paleisdavome projektus į gyvenimą. Išaugus dalyvių skaičiui, susidūrėm su trenerių ir organizatorių trūkumu. Taip pat, norėjosi, kad iš masės augtų ir kokybė, tinkamas vaikų užimtumas. Taip gimė LFF C licencija treneriams. Jos gimdymas užtruko ilgai, gal 4-5 metus, bet galiausiai ji užgimė. Gimė atsižvelgiant į tai ko pageidavo treneriai, pedagogai ir tėvai, ko trūksta UEFA B ir A kursuose Lietuvoje.

Vėlesniais metais Masinio futbolo asociacijoje didesnį dėmesį pradėjome skirti projektams su neįgaliaisiais ar vaikais iš socialinės rizikos šeimų. Ir tai nebuvo mūsų iniciatyva, tiesiog pedagogai, kurie sudalyvavo mūsų projektuose, juos patys pritaikė savo aplinkoje, o vėliau paprašė pagalbos suorganizuoti didesnius renginius. Ko gailiuosi nepadaręs, nespėjau sujungti masinio ir elitinio jaunių futbolo. Bet sukūrus LFF C licencijos kursus tai šiuo metu daro kiti. O tai ir yra masinio futbolo esmė – sukurti saugią ir skatinančią kurti aplinką, kad norintys kurti tai galėtų daryti čia ir gerinti savo artimiausią aplinką.

Apibendrinant, galėčiau pasakyti, kad visą laiką dirbau tose futbolo srityse, kur niekas nedirbo ir nematė ten perspektyvos, ar prasmės, nes galvojo, kaip blogai, kad futbole mažai vaikų ir kaip blogai yra emigracija. Dabar jau galvoja kitaip.

2017 m. gegužę pasitraukei iš asociacijos direktoriaus posto ir netrukus tapai „Utenio“ futbolo akademijos vadovu. Ką tau davė darbas futbolo akademijoje?

Visų pirma – praktinės veiklos įgūdžius. Dirbdamas asociacijoje aš dažnai susidurdavau su regionų futbolo mokyklų atstovais, treneriais, darbuotojais. Į jų klausimus galėjau atsakyti tik teoriškai, kad reikia daugiau bendrauti, įsidiegti vieningą sistemą ir pan. „Utenio“ futbolo akademijoje aš turėjau galimybę praktiškai patikrinti savo teorines žinias. Ir per tuos pusantrų metų supratau, kad tai nėra lengva, bet, visgi, įmanoma. Tai yra sudėtingiau, nei anksčiau galvojau, bet vis tiek – įmanoma.

Dabar kalbėdamas su vietos futbolo organizatoriais jau nebūsiu tik teoretikas, galėsiu pasidalinti ir praktinėmis žiniomis, asmenine patirtimi paremtais patarimais. „Utenio“ futbolo akademijoje buvau atsakingas už bendruomenės kūrimą, klubo narystės skatinimą, taip pat dirbau su akademijos trenerias, užtikrinti, kad jie laikytųsi Aurelijaus Skarbaliaus parengtos treniruočių metodologijos, užtikrinti sklandų bendradarbiavimą.

Lapkričio 5 d. įvyks Masinio futbolo asociacijos prezidento rinkimai. Kokią programą pristatysi, kokie būtų esminiai veiklos tikslai ir planai?

Manau, kad Masinio futbolo asociacija turi daugiau dėmesio skirti elementariam lobizmui, tai yra, daryti viską, kad galiojantys įstatymai būtų keičiami sportuojančių, futbolą žaidžiančių žmonių naudai. Toks turėtų būti ir visos federacijos pagrindinis tikslas, siekti, kad būtų sudarytos sąlygos federacijos nariams futbolo klubams vystyti savo veiklą.

Be to, anksčiau Masinis futbolas darydavo daug darbo, priklausančio kitų asociacijų veiklos sritims. Tad iš pradžių reikėtų bendrauti su vaikų ir jaunių futbolo asociacija, su salės futbolo asociacija, moterų futbolo asociacija, kad būtų išgrynintos veiklos sritys, kad galėtume pasiekti maksimalų darbų efektyvumą, būtų kuo mažiau dubliavimo.

Masinio futbolo projektai pagal dalyvių skaičių, žmogiškuosius ir finansinius resursus dar mano darbo metais pasiekė savo galimybių ribas. Tačiau erdvės plėstis tikrai yra, tik reikia ieškoti kitų resursų, priemonių didinti masiškumą, kurti naujus projektus. Ir ši veikla vyksta, ją reikia tik palaikyti. Visgi, norint sukurti kažką naujo, reikia iš esmės keisti požiūrį į darbo metodus, bendradarbiavimą su kitomis futbolo asociacijomis, valstybinėmis įstaigomis.

Dalintis:

Leave A Comment